Teisme dėl riaušių prie Seimo – Kandroto kaltinimai pareigūnams
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylą, susijusią su 2021 metų riaušėmis prie Seimo. Vienas iš kaltinamųjų, Antanas Kandrotas, žinomas kaip Celofanas, teisme pareiškė, kad dėl šių įvykių atsakingi ne protestuotojai, o teisėsaugos pareigūnai. Jis teigė, kad policija ir kitos institucijos neadekvačiai reagavo į susirinkusius žmones, o jų veiksmai esą išprovokavo smurtą.
Kandrotas pabrėžė, kad protestuotojai siekė taikiai išreikšti savo nuomonę, tačiau buvo sulaikyti ir apkaltinti riaušių organizavimu. Jis taip pat kritikavo teismo procesą, teigdamas, kad jis yra politiškai motyvuotas ir siekiama nutildyti valdžios kritiką.
Teismo posėdyje buvo išklausyti ir kitų kaltinamųjų pasisakymai, kurie taip pat neigė savo kaltę ir tvirtino, kad jų veiksmai buvo teisėti. Prokurorai, savo ruožtu, teigia, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų dalyvavimą riaušėse ir jų organizavimą.
Riaušių chronologija ir kontekstas
2021 m. rugpjūčio 10 d. vykęs protestas prie Seimo buvo nukreiptas prieš vyriausybės planuojamus ribojimus, susijusius su galimybių pasu. Iš pradžių taikus mitingas vakare peraugo į smurtinius susirėmimus, kai dalis protestuotojų pradėjo mėtyti akmenis į pareigūnus, daužyti Seimo langus ir bandyti patekti į vidų.
Per riaušes buvo sužeista 18 pareigūnų, o policija sulaikė daugiau nei 20 asmenų. Vėliau įtarimai buvo pareikšti daugiau nei 40 asmenų, tarp kurių ir A. Kandrotas, kuriam inkriminuojamas riaušių organizavimas.
Anot prokuratūros, Kandrotas ir kiti įtariamieji aktyviai kvietė žmones rinktis į protestą socialiniuose tinkluose, o vėliau kurstė minią imtis smurtinių veiksmų. Prokurorai remiasi vaizdo įrašais, liudininkų parodymais ir elektroniniais įrodymais.
Kandroto ir kitų kaltinamųjų gynybos pozicija
Teismo posėdyje Kandrotas išdėstė savo poziciją, teigdamas, kad policija nebuvo tinkamai pasiruošusi valdyti situaciją ir eskalavo įtampą. Jis tvirtino, kad protestuotojai buvo provokuojami, o pareigūnai naudojo perteklinę jėgą prieš taikius demonstrantus.
„Mes atėjome išreikšti savo pilietinę poziciją, o ne daužyti langų. Tai, kas įvyko vėliau, buvo policijos provokacijos ir neadekvačių veiksmų rezultatas,” – teisme kalbėjo Kandrotas.
Kiti kaltinamieji taip pat laikėsi panašios pozicijos, teigdami, kad jie tik naudojosi savo konstitucine teise į taikų susirinkimą. Kai kurie jų tvirtino, kad net nebuvo incidento vietoje tuo metu, kai prasidėjo smurtiniai veiksmai.
Teisinis ir visuomeninis kontekstas
Ši byla Lietuvoje sukėlė platų rezonansą ir diskusijas apie protesto teisės ribas, policijos veiksmų proporcingumą bei teisėsaugos institucijų darbo skaidrumą. Teisės ekspertai pabrėžia, kad nors Konstitucija garantuoja susirinkimų laisvę, ji neapima teisės smurtauti ar pažeisti viešąją tvarką.
Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras anksčiau viešai komentavo, kad „taikaus protesto virtimas riaušėmis kelia sudėtingus teisinius klausimus apie organizatorių atsakomybę ir pareigūnų veiksmų proporcingumą”.
Byloje figūruoja ir kiti žinomi visuomenės veikėjai, įskaitant politikus ir aktyvistus, kurie dalyvavo proteste arba jį viešai palaikė.
Teisingumo kryžkelėje: demokratijos išbandymas
Byla dėl 2021 metų riaušių prie Seimo tapo savotišku demokratijos brandos testu Lietuvai. Ji atskleidžia įtampą tarp dviejų fundamentalių demokratinės visuomenės principų: teisės į protestą ir būtinybės užtikrinti viešąją tvarką. Nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priims teismas, ši byla jau tapo precedentu, kuris formuos Lietuvos teisinę praktiką ir visuomenės požiūrį į pilietinį aktyvizmą ateityje.
Kaip parodė pastarieji metai, riba tarp teisėto protesto ir neteisėtų veiksmų kartais tampa labai trapi, o jos interpretacija priklauso ne tik nuo įstatymų raidės, bet ir nuo platesnio socialinio bei politinio konteksto. Šiame sudėtingame lauke teismui tenka nelengva užduotis – ne tik nustatyti individualią kaltinamųjų atsakomybę, bet ir išlaikyti trapią pusiausvyrą tarp visuomenės saugumo ir piliečių teisių apsaugos.