Po susitikimo su kunigais kilo tikra audra: nesusilaikė net Alytaus klebonas
Neseniai vykęs susitikimas su kunigais sukėlė nemažai diskusijų ir emocijų. Renginys, kuris turėjo būti ramus ir konstruktyvus, virto tikra audra, kai kai kurie dalyviai nesusilaikė nuo aštrių pasisakymų. Ypač išsiskyrė Alytaus klebonas, kuris viešai išreiškė savo nepasitenkinimą tam tikrais klausimais.
Susitikimo metu buvo aptariamos įvairios temos, susijusios su bažnyčios veikla ir jos vaidmeniu visuomenėje. Tačiau diskusijos greitai peraugo į emocingus ginčus, kai buvo paliestos jautrios temos, tokios kaip bažnyčios finansai ir jos įtaka politiniams sprendimams.
Alytaus klebonas, kuris paprastai yra žinomas dėl savo ramios ir diplomatiškos pozicijos, šį kartą nesusilaikė ir viešai išsakė savo nuomonę. Jis pabrėžė, kad bažnyčia turi būti atvira ir skaidri, o jos veikla neturėtų kelti abejonių visuomenėje. Klebonas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl kai kurių bažnyčios vadovų sprendimų, kurie, jo nuomone, gali pakenkti bažnyčios reputacijai.
Kontroversijos priežastys
Kaip paaiškėjo vėliau, Alytaus klebono mons. Arūno Užupio pasisakymai buvo susiję su neseniai iškilusiais klausimais dėl bažnytinio turto administravimo ir lėšų skirstymo tarp parapijų. Pasak šaltinių, artimų Lietuvos vyskupų konferencijai, jau kurį laiką tarp dvasininkų tvyro įtampa dėl nevienodo finansavimo paskirstymo mažesnėms ir didesnėms parapijoms.
„Negalime tylėti, kai mažesnės parapijos vos išsilaiko, o didžiuosiuose miestuose statomi prabangūs pastatai,” – cituojamas klebono pasisakymas, kuris sukėlė audringą reakciją tarp susirinkusiųjų.
Reakcijos ir palaikymas
Šis incidentas sukėlė nemažai atgarsių tiek tarp kunigų, tiek tarp tikinčiųjų. Daugelis palaikė klebono drąsą viešai išsakyti savo nuomonę, tačiau buvo ir tokių, kurie manė, kad tokie pasisakymai turėtų būti aptariami už uždarų durų.
Įdomu tai, kad po susitikimo socialiniuose tinkluose pasirodė daugybė palaikančių komentarų. Vilkaviškio vyskupijos tikintieji surengė net specialią maldos akciją, palaikydami atvirą dialogą bažnyčioje. Tuo tarpu Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai paragino „neskubėti su išvadomis ir leisti bažnyčiai pačiai spręsti vidinius klausimus”.
Istorinis kontekstas
Verta paminėti, kad tai ne pirmas kartas, kai Lietuvos bažnyčioje kyla panašios diskusijos. 2018 metais jau buvo kilęs panašus ginčas dėl bažnytinio turto administravimo, kai keletas kunigų viešai išreiškė susirūpinimą dėl skaidrumo stokos. Tuomet situacija buvo išspręsta įsteigiant specialią komisiją, kuri peržiūrėjo finansų valdymo procedūras.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas yra ne kartą pabrėžęs, kad „bažnyčia turi būti atvira pokyčiams ir dialogui”, tačiau kartu primindamas, kad „vidiniai klausimai turėtų būti sprendžiami laikantis bažnytinės hierarchijos principų”.
Tarp ugnies ir tiesos: kur link juda Lietuvos bažnyčia?
Nepaisant kilusios audros, šis susitikimas atskleidė svarbią tendenciją – Lietuvos katalikų bažnyčioje vyksta natūralus atsinaujinimo procesas. Konfliktas, nors ir skausmingas, dažnai tampa pokyčių katalizatoriumi. Alytaus klebono drąsa prabilti viešai simbolizuoja platesnį reiškinį – augantį poreikį atviresniam dialogui ir skaidrumui.
Istorija moko, kad bažnyčios, kurios sugeba atvirai spręsti vidinius konfliktus, ilgainiui tampa stipresnės. Kaip yra pasakęs popiežius Pranciškus: „Bažnyčia turi būti lauko ligoninė, o ne uždaras muziejus.” Galbūt būtent tokie momentai, kai nebeišlaikoma tyla, ir yra tie, kurie galiausiai veda į tikrą atsinaujinimą ir autentiškesnį tikėjimo liudijimą šiuolaikiniame pasaulyje.