Nausėda ragina ES stiprinti sankcijas Rusijai

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Europos Sąjunga turėtų parengti stipresnį 18-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Jis teigė, kad dabartinės sankcijos nėra pakankamai veiksmingos ir reikia imtis griežtesnių priemonių, siekiant sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje. Nausėda pabrėžė, kad sankcijos turėtų apimti daugiau sektorių ir būti labiau nukreiptos į Rusijos ekonomiką, kad būtų pasiektas norimas poveikis. Prezidentas taip pat ragino ES šalis parodyti vienybę ir ryžtą, kad būtų užtikrintas efektyvus sankcijų įgyvendinimas.

Dabartinių sankcijų spragos

Savo kalboje Briuselyje vykusiame ES viršūnių susitikime G. Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija sugebėjo apeiti daugelį anksčiau įvestų sankcijų. Pasak prezidento, Maskva aktyviai naudojasi trečiosiomis šalimis, per kurias importuoja draudžiamas prekes ir technologijas. Ypač didelį nerimą kelia dvejopo naudojimo prekių patekimas į Rusiją, kurios vėliau naudojamos karinėje pramonėje.

Remiantis naujausiais Europos Komisijos duomenimis, nors Rusijos BVP 2022 m. sumažėjo 2,1%, 2023 m. jis vėl išaugo 3,6%, o tai rodo, kad šalies ekonomika prisitaikė prie sankcijų režimo. Taip pat pastebimas prekybos srautų persiorientavimas į Aziją, ypač Kiniją, Indiją ir Turkiją.

Siūlomos naujos priemonės

G. Nausėda konkrečiai pasiūlė įtraukti į naują sankcijų paketą šias priemones:

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto iš Rusijos ribojimą, kuris iki šiol buvo mažai paliestas sankcijomis
– Griežtesnes sankcijas Rusijos branduolinei energetikai, įskaitant „Rosatom” korporaciją
– Visų Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT sistemos, įskaitant ir tas finansines institucijas, kurios buvo paliktos prekybai energetikos ištekliais
– Efektyvesnį sankcijų apėjimo per trečiąsias šalis monitoringą ir prevenciją

„Kiekviena diena, kai delsiame sustiprinti sankcijas, yra dar viena diena, kai Rusija gali finansuoti savo karo mašiną”, – pabrėžė Lietuvos vadovas.

Vienybės iššūkiai

Nepaisant aiškaus Lietuvos pozicijos, ES viduje išlieka skirtingų nuomonių dėl sankcijų griežtinimo. Vengrija, vadovaujama premjero Viktoro Orbano, nuolat priešinasi naujoms sankcijoms, o kai kurios pietinės ES valstybės reiškia susirūpinimą dėl galimo ekonominio poveikio jų ūkiams.

Praėjusį mėnesį paskelbtame Europos Parlamento tyrime nurodoma, kad nors ES sankcijos padarė reikšmingą žalą Rusijos ekonomikai, jų efektyvumas sumažėjo dėl nevienodo įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmų trūkumo. Tyrime taip pat pažymima, kad Rusija per 2023 metus sugebėjo padidinti savo gynybos biudžetą beveik 70%, nepaisant finansinių apribojimų.

Tvirtas frontas prieš agresiją

Nausėdos poziciją aktyviai palaiko ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija. Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs neseniai pareiškė, kad „sankcijų politika turi būti ne tik išlaikyta, bet ir sustiprinta, užkertant kelią bet kokiems bandymams jas apeiti”.

Verta paminėti, kad JAV taip pat neseniai paskelbė apie naują sankcijų paketą, nukreiptą prieš Rusijos finansų sektorių ir karinę-pramoninę bazę, o tai suteikia papildomą postūmį ES svarstyti griežtesnes priemones.

Kai žodžiai virsta veiksmais

Kova su Rusijos agresija neapsiriboja vien tik sankcijomis. Prezidentas Nausėda ne kartą pabrėžė, kad sankcijos yra tik viena iš priemonių komplekso dalių. Lygiagrečiai būtina stiprinti karinę paramą Ukrainai, didinti Europos gynybos pajėgumus ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių.

Sankcijų veiksmingumas priklauso ne tik nuo jų apimties, bet ir nuo nuoseklaus įgyvendinimo. Kaip parodė pastarieji metai, Rusija sugeba prisitaikyti prie ekonominių apribojimų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jie neišvengiamai silpnina jos ekonominį ir karinį potencialą. Tik bendromis pastangomis, koordinuojant veiksmus su transatlantiniais partneriais ir užtikrinant sankcijų režimo vientisumą, galima pasiekti, kad ekonominis spaudimas Rusijai taptų nepakeliama našta, verčiančia ją nutraukti agresiją prieš Ukrainą ir grįžti prie tarptautinės teisės normų laikymosi. Istorija ne kartą įrodė, kad ryžtingas ir vieningas atsakas į agresiją galiausiai atneša taiką.