Buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui pratęsti finansiniai apribojimai
Buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, kaltinamas seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu, toliau susiduria su finansiniais apribojimais. Teismas nusprendė pratęsti laikinąsias apsaugos priemones, kurios draudžia jam naudotis banko sąskaitose esančiomis lėšomis. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, jei Bartoševičius būtų pripažintas kaltu.
Bartoševičius kaltinamas keturių nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu, tačiau jis pats kaltinimus neigia. Teismo procesas tęsiasi, o Bartoševičius ir toliau lieka laisvėje, nes jam nėra paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes Bartoševičius buvo žinomas politikas, o kaltinimai yra itin rimti. Teismo procesas dar nėra pasibaigęs, todėl galutiniai sprendimai dėl Bartoševičiaus kaltės ar nekaltumo dar nėra priimti. Tuo tarpu teismas siekia užtikrinti, kad būtų galima įvykdyti bet kokius būsimus teismo sprendimus dėl civilinių ieškinių.
Bylos detalės ir eiga
Kaip pranešė Vilniaus apygardos teismas, laikinųjų apsaugos priemonių pratęsimas buvo patvirtintas po to, kai prokurorai pateikė papildomus įrodymus, susijusius su galimu žalos atlyginimu nukentėjusiesiems. Teismas nutarė, kad yra pagrįsta rizika, jog be šių apribojimų būsimų ieškinių patenkinimas galėtų tapti sudėtingas.
Bartoševičiaus byla pradėta nagrinėti 2023 m. pabaigoje, kai Generalinė prokuratūra pateikė kaltinimus dėl seksualinio nepilnamečių išnaudojimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta medžiaga, rodanti, kad įtariami nusikaltimai galėjo būti vykdomi 2021-2022 metais. Bartoševičiui pateikti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnį, kuris numato atsakomybę už seksualinį nepilnamečio asmens išnaudojimą.
Buvęs politikas prarado Seimo nario mandatą 2023 m. liepą, kai Seimas panaikino jo teisinę neliečiamybę. Už neliečiamybės panaikinimą balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 0, susilaikė 4.
Visuomenės reakcija ir teisinės pasekmės
Bartoševičiaus byla sukėlė platų atgarsį Lietuvos visuomenėje. Vaikų teisių apsaugos organizacijos pabrėžia, kad tokios bylos atskleidžia sistemines problemas, susijusias su nepilnamečių apsauga nuo seksualinio išnaudojimo. Psichologai atkreipia dėmesį į ilgalaikes pasekmes, su kuriomis susiduria nukentėję nepilnamečiai.
„Šiuo metu Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 200 seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus. Tačiau specialistai įspėja, kad realūs skaičiai gali būti kur kas didesni, nes dauguma atvejų lieka nepranešti,” – teigia vaikų teisių gynėjai.
Bartoševičiaus advokatai tvirtina, kad jų klientas yra nekaltas, o kaltinimai – nepagrįsti. Jie siekia panaikinti finansinius apribojimus, argumentuodami, kad tai pažeidžia jų kliento teisę į normalų gyvenimą, kol byla nėra išnagrinėta.
Teisingumas ir abejonės šešėlyje
Bartoševičiaus byla išryškina sudėtingą balansą tarp kaltinamojo teisių ir potencialių aukų apsaugos. Teisininkai pastebi, kad tokiose jautriose bylose ypač svarbu išlaikyti nekaltumo prezumpciją, tačiau kartu užtikrinti, kad būtų apsaugotos galimų nukentėjusiųjų teisės.
Finansinių apribojimų pratęsimas rodo, kad teismas rimtai vertina galimą žalą ir siekia užtikrinti, jog nukentėjusieji turėtų galimybę gauti kompensaciją, jei kaltinimai pasitvirtintų. Tačiau šis procesas taip pat kelia klausimų apie teisingumo sistemą – kiek laiko gali užtrukti tokių bylų nagrinėjimas ir kokią įtaką tai daro visoms susijusioms šalims.
Nepriklausomai nuo bylos baigties, ši istorija jau tapo skaudžiu priminumu apie valdžios atstovų atsakomybę ir būtinybę stiprinti nepilnamečių apsaugos mechanizmus. Kol teismas ieško tiesos tamsių kaltinimų labirinte, visuomenė lieka laukti galutinio verdikto, kuris gali tapti precedentu panašioms byloms ateityje.