Buvęs premjeras Skvernelis apie Vasiliausko situaciją: svarbu išlaikyti nekaltumo prezumpciją
Buvęs Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis komentavo buvusiam Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui pareikštus įtarimus. Skvernelis pabrėžė, kad kaltės klausimą spręs teismas, ir pabrėžė, jog svarbu laikytis nekaltumo prezumpcijos principo. Jis taip pat pažymėjo, kad tokios situacijos gali turėti įtakos visuomenės pasitikėjimui institucijomis, tačiau svarbu, kad teisinės procedūros būtų vykdomos skaidriai ir objektyviai. Skvernelis ragino nepriimti skubotų išvadų ir leisti teismui atlikti savo darbą.
Įtarimų kontekstas
Primename, kad Vitui Vasiliauskui pareikšti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, kai jis 2011-2019 metais ėjo Lietuvos banko vadovo pareigas. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įtaria, kad Vasiliauskas galėjo neteisėtai daryti įtaką banko „Snoras” bankroto procesui. Įtarimai susiję su 2011 metų lapkritį priimtu sprendimu nacionalizuoti „Snorą” ir vėliau paskelbti banko bankrotą.
Šiuo metu Vasiliauskas eina „Swedbank” Baltijos šalių priežiūros komiteto nario pareigas. Po įtarimų pareiškimo jis paskelbė laikinai nusišalinantis nuo šių pareigų, kol bus išsiaiškinta situacija.
Skvernelio pozicija
Saulius Skvernelis, kuris 2016-2020 metais vadovavo Lietuvos Vyriausybei, savo komentaruose žiniasklaidai akcentavo, kad teisėsaugos institucijos turi teisę ir pareigą tirti visus įtarimus, nepriklausomai nuo įtariamojo užimamų pareigų ar statuso.
„Negalime turėti dviejų skirtingų standartų – vieno eiliniams piliečiams, kito – aukštas pareigas užimantiems asmenims. Tačiau lygiai taip pat svarbu nepamiršti, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nekaltumo prezumpciją,” – teigė Skvernelis.
Jis taip pat priminė, kad „Snoro” banko žlugimas buvo vienas skausmingiausių įvykių Lietuvos finansų sektoriuje, palietęs tūkstančius indėlininkų ir sukėlęs didelį visuomenės rezonansą.
Poveikis finansų sistemai
Finansų analitikai pastebi, kad šie įtarimai gali turėti platesnį poveikį ne tik Lietuvos banko reputacijai, bet ir bendram pasitikėjimui šalies finansų sistema.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas anksčiau yra pažymėjęs, kad centrinio banko nepriklausomumas ir reputacija yra kertiniai stabilios ekonomikos elementai. „Kiekviena abejonė dėl centrinio banko sprendimų skaidrumo gali turėti ilgalaikių pasekmių investuotojų pasitikėjimui,” – teigė jis.
Lietuvos bankas savo ruožtu išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė, kad institucija visada bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir užtikrina visų sprendimų skaidrumą.
Tarp teisingumo ir reputacijos: ko galime tikėtis?
Ši situacija atskleidžia sudėtingą balansą tarp teisingumo siekio ir potencialios žalos institucijų reputacijai. Visuomenė neišvengiamai seka tokius procesus su dideliu dėmesiu, ypač kai jie liečia aukšto rango pareigūnus ir svarbias finansines institucijas.
Kaip pažymėjo Skvernelis, svarbu, kad teisiniai procesai vyktų skaidriai, o visuomenė gautų objektyvią informaciją. Tačiau lygiai taip pat svarbu išvengti „teismo žiniasklaidoje” fenomeno, kai asmuo paskelbiamas kaltu dar iki teismo sprendimo.
Istorija su „Snoro” banku ir jos tęsinys po daugiau nei dešimtmečio rodo, kad finansinės krizės šešėliai išlieka ilgai, o jų pasekmės gali pasivyti net ir praėjus daugeliui metų. Nepriklausomai nuo šio tyrimo baigties, jis jau tapo reikšmingu Lietuvos finansų sistemos istorijos puslapiu, primenančiu, kad atskaitomybė ir skaidrumas išlieka esminiais bet kurios institucijos veiklos principais.