VRK leido Šimašiui rinkti parašus dėl nekilnojamojo turto mokesčio reformos
Lietuvos Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) leido Vilniaus merui Remigijui Šimašiui pradėti rinkti piliečių parašus dėl nekilnojamojo turto mokesčio projekto. Šis sprendimas leidžia merui siekti visuomenės palaikymo ir surinkti reikiamą parašų skaičių, kad projektas būtų svarstomas toliau.
Šimašius siekia, kad nekilnojamojo turto mokestis būtų teisingesnis ir atitiktų dabartinę ekonominę situaciją. Jis teigia, kad dabartinė sistema yra pasenusi ir neteisinga, todėl būtina ją reformuoti. Parašų rinkimas yra pirmasis žingsnis siekiant šių pokyčių, o sėkmės atveju projektas galėtų būti pateiktas Seimui svarstyti.
Siūlomi mokesčio pakeitimai
Remigijaus Šimašiaus siūlomoje nekilnojamojo turto mokesčio reformoje numatomi keli esminiai pakeitimai. Visų pirma, siūloma sumažinti neapmokestinamąją vertę nuo dabartinių 150 000 eurų iki 100 000 eurų, tačiau kartu įvesti progresyvų tarifų modelį. Pagal šį modelį, turtas, kurio vertė viršija 100 000 eurų, būtų apmokestinamas 0,1% tarifu, o viršijus 300 000 eurų ribą, tarifas didėtų iki 0,3%.
Vilniaus meras taip pat siūlo įvesti lengvatas šeimoms su vaikais – kiekvienam nepilnamečiam vaikui būtų taikomas papildomas 50 000 eurų neapmokestinamas dydis. Tai reiškia, kad šeima su dviem vaikais galėtų turėti nekilnojamojo turto už 200 000 eurų ir nemokėti mokesčio.
Dabartinė situacija ir kritika
Šiuo metu Lietuvoje galiojantis nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims taikomas tik turtui, kurio vertė viršija 150 000 eurų, o tarifas svyruoja nuo 0,5% iki 2%, priklausomai nuo savivaldybės sprendimo.
Ekonomistai jau seniai kritikuoja dabartinę sistemą dėl jos neefektyvumo ir socialinio neteisingumo. Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka anksčiau yra pažymėjęs, kad „dabartinis modelis neužtikrina nei pakankamų pajamų savivaldybėms, nei socialinio teisingumo principų įgyvendinimo”.
Lietuvos banko duomenimis, nekilnojamojo turto kainos per pastaruosius penkerius metus Vilniuje išaugo beveik 40%, o tai reiškia, kad vis daugiau vidutines pajamas gaunančių šeimų patenka į apmokestinamą kategoriją.
Parašų rinkimo procesas
Pagal Lietuvos įstatymus, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai reikia surinkti ne mažiau kaip 50 000 piliečių parašų per 3 mėnesius. Šimašius planuoja organizuoti parašų rinkimą tiek elektroniniu būdu per specialią platformą, tiek tradiciniais metodais – miesto renginiuose, viešosiose erdvėse ir per savanorius.
„Tai bus rimtas iššūkis, bet tikiu, kad žmonės supranta šios reformos svarbą ir būtinybę. Kalbame apie teisingesnį mokesčių paskirstymą, kuris padėtų spręsti būsto prieinamumo problemas ir užtikrintų stabilesnes pajamas savivaldybėms”, – teigė Šimašius.
Reforma kaip atsakas į besikeičiančią realybę
Šis procesas yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad mokesčių sistema būtų sąžininga ir atitiktų visuomenės lūkesčius. Nekilnojamojo turto mokesčio reforma atspindi platesnį poreikį pritaikyti Lietuvos mokesčių sistemą prie šiuolaikinių realijų. Sparčiai augančios NT kainos, didėjanti socialinė nelygybė ir savivaldybių finansavimo problemos verčia peržiūrėti esamus modelius. Nors reforma sulauks pasipriešinimo iš tam tikrų visuomenės grupių, ypač didesnio turto savininkų, teisingesnė mokesčių sistema ilgainiui gali tapti svarbiu įrankiu sprendžiant būsto prieinamumo ir socialinės atskirties problemas. Kaip parodė kitų Europos šalių patirtis, gerai subalansuotas NT mokestis gali būti ne tik fiskalinė priemonė, bet ir socialinės politikos instrumentas.