Seimo narys K. Bartoševičius teigia negalintis papasakoti savo istorijos dėl vykstančio tyrimo
Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, įtariamas seksualiniu priekabiavimu ir smurtu prieš nepilnamečius, teigia, kad norėtų papasakoti savo istoriją, tačiau šiuo metu to negali padaryti dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Jis pabrėžė, kad šiuo metu yra svarbu laikytis teisinių procedūrų ir neatskleisti detalių, kurios galėtų pakenkti tyrimui. Bartoševičius taip pat išreiškė viltį, kad tiesa bus atskleista ir teisingumas bus pasiektas. Jis pridūrė, kad šiuo metu yra susitelkęs į savo gynybą ir bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis. Nepaisant kaltinimų, Bartoševičius tvirtina, kad yra nekaltas ir tikisi, jog teisinis procesas leis jam įrodyti savo nekaltumą. Ši situacija sukėlė didelį rezonansą visuomenėje, o politikai ir visuomenės veikėjai ragina laikytis nekaltumo prezumpcijos, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas.
Tyrimo aplinkybės ir politinės pasekmės
Kaip praneša teisėsaugos šaltiniai, tyrimas prasidėjo po to, kai praėjusį mėnesį buvo gauti keli skundai dėl galimo Seimo nario netinkamo elgesio. Generalinė prokuratūra patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 150 ir 151 straipsnius, kurie numato atsakomybę už seksualinį priekabiavimą ir nepilnamečio asmens tvirkinimą.
Bartoševičiaus kolegos Seime jau spėjo sureaguoti į situaciją. Seimo Etikos ir procedūrų komisija svarstys klausimą dėl parlamentaro mandato panaikinimo, jei kaltinimai pasitvirtins. Tuo tarpu politinė frakcija, kuriai priklauso Bartoševičius, paskelbė, kad parlamentaras laikinai nušalinamas nuo pareigų frakcijoje, kol vyksta tyrimas.
„Kol kas susilaikome nuo bet kokių išvadų, tačiau jei kaltinimai pasitvirtins, tokiam elgesiui mūsų frakcijoje vietos nėra”, – pareiškė frakcijos seniūnas, kurio pavardės prašoma neskelbti.
Visuomenės reakcija
Žinia apie įtarimus Seimo nariui sukėlė audringą reakciją socialiniuose tinkluose ir visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos organizacijos jau paskelbė pareiškimą, kuriame ragina teisėsaugą kruopščiai ištirti visas aplinkybes ir užtikrinti galimų nukentėjusiųjų saugumą.
„Tokio pobūdžio kaltinimai turi būti tiriami ypač atidžiai, nepriklausomai nuo įtariamojo statuso ar užimamų pareigų”, – teigia Lietuvos vaikų teisių apsaugos organizacijų koalicijos atstovė Rasa Dičpetrienė.
Tuo tarpu psichologai atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu užtikrinti nukentėjusiųjų psichologinį saugumą ir konfidencialumą. Lietuvos psichologų asociacijos prezidentė Valija Šap pabrėžia, kad nepilnamečiai, patyrę seksualinį priekabiavimą, dažnai susiduria su ilgalaikėmis psichologinėmis pasekmėmis.
Teisinis kontekstas
Teisininkai primena, kad pagal Lietuvos įstatymus, seksualinis priekabiavimas ir smurtas prieš nepilnamečius yra laikomi sunkiais nusikaltimais. Už tokius nusikaltimus numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki 7 metų.
„Nekaltumo prezumpcija yra pamatinis teisės principas, tačiau lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad nukentėjusieji būtų apsaugoti ir sulauktų teisingumo”, – komentuoja baudžiamosios teisės ekspertas advokatas Gintaras Švedas.
Už uždarų durų: kai politika susiduria su teisingumu
Bartoševičiaus atvejis dar kartą atveria diskusiją apie politikų atskaitomybę ir etikos standartus Lietuvos politiniame gyvenime. Per pastaruosius penkerius metus tai jau trečias atvejis, kai Seimo narys susiduria su rimtais kaltinimais, susijusiais su netinkamu elgesiu.
Teisinis procesas gali užtrukti mėnesius, o gal net metus, ir per tą laiką visuomenė turės gyventi nežinioje. Tačiau svarbiausia šioje istorijoje – ne politinės peripetijos ar reputacijos žala, o galimų nukentėjusiųjų gerovė ir teisingumo užtikrinimas. Nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis teismo sprendimas, ši byla jau tapo skaudžiu priminimų, kad valdžios pozicijos neturėtų tapti skydu nuo atsakomybės, o visuomenės pasitikėjimas – tai trapus indas, kurį sudaužius, surinkti šukes beveik neįmanoma.