Garnio direktorius neigia Palucko įtaką įmonės veikloje
UAB „Garnys” generalinis direktorius Marius Jonaitis vakar surengtoje spaudos konferencijoje kategoriškai paneigė gandus apie buvusio LSDP pirmininko Gintauto Palucko reikšmingą vaidmenį įmonės veikloje.
„Palucką per visą mano vadovavimo laikotarpį mačiau vos vieną kartą, kai jis trumpam užsuko į mūsų biurą. Vizitas truko gal 15 minučių, jokių svarbių klausimų nebuvo aptarta”, – teigė Jonaitis.
Pasak direktoriaus, Paluckas neturėjo jokios įtakos strateginiams ar kasdieniniams įmonės sprendimams. „Mūsų įmonė veikia savarankiškai, vadovaujamės tik savo strategija ir tikslais. Jokie politikai, įskaitant Palucką, nedalyvauja mūsų sprendimų priėmimo procesuose”, – pabrėžė Jonaitis.
Kontekstas ir prielaidos
Gandai apie galimą Palucko įtaką „Garniui” pasklido po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie politiko ryšius su kai kuriomis Vilniaus savivaldybės įmonėmis. Gintautas Paluckas, buvęs Vilniaus vicemeras (2015-2016 m.) ir LSDP pirmininkas (2017-2021 m.), pastaruoju metu aktyviai reiškiasi politikoje ir versle.
UAB „Garnys”, įkurta 2010 metais, specializuojasi atliekų tvarkymo ir aplinkosaugos srityje. Įmonė yra laimėjusi keletą savivaldybių skelbtų konkursų, kas ir sukėlė spekuliacijas dėl galimų politinių ryšių.
Įmonės pozicija
Jonaitis spaudos konferencijoje pateikė duomenis apie įmonės veiklą ir laimėtus konkursus, pabrėždamas, kad visi jie buvo laimėti skaidriai, laikantis viešųjų pirkimų procedūrų.
„Mūsų sėkmę lemia profesionalus kolektyvas ir kokybiškos paslaugos, o ne politiniai ryšiai. Esame įsitikinę, kad tokios spekuliacijos kenkia ne tik mūsų įmonės reputacijai, bet ir visam verslui”, – sakė direktorius.
Tiesa ar miglos pūtimas?
Nors oficiali „Garnio” pozicija atrodo tvirta, politikos apžvalgininkai ir verslo analitikai vertina situaciją nevienareikšmiškai. Viešųjų pirkimų skaidrumo ekspertė Ieva Kairytė pastebi, kad Lietuvoje vis dar gaji praktika, kai buvę politikai išlaiko neformalius ryšius su įmonėmis.
„Nebūtinai tai reiškia tiesioginį kišimąsi į įmonės veiklą. Kartais pakanka vieno telefono skambučio ar neformalaus pokalbio, kad būtų pasiektas tam tikras rezultatas”, – komentuoja Kairytė.
Vis dėlto, be konkrečių įrodymų, tokios spekuliacijos lieka tik prielaidomis. „Garnys” toliau vykdo savo veiklą, o Jonaitis tvirtai laikosi pozicijos, kad įmonė veikia be jokios politinės įtakos. Ar tai tiesa, ar tik viešųjų ryšių strategija, galutinį verdiktą turės pateikti laikas ir, galbūt, išsamesni tyrimai.
Politikos ir verslo šokis
Šis atvejis puikiai iliustruoja sudėtingą politikos ir verslo santykį Lietuvoje. Nors formaliai siekiama atskirti šias sritis, praktikoje ribos dažnai išlieka miglotos. Buvę politikai, perėję į verslą, neišvengiamai atsineša savo ryšių tinklą ir žinias, net jei tiesiogiai nesinaudoja savo įtaka. Tuo tarpu įmonės, veikiančios konkurencingoje rinkoje, privalo išlaikyti nepriekaištingą reputaciją ir skaidrumą, kad išvengtų bet kokių įtarimų šešėlio. Šiame kontekste „Garnio” atvejis tampa ne tik vienos įmonės istorija, bet ir platesnės sisteminės problemos atspindžiu, verčiančiu mus permąstyti, kaip užtikrinti tikrą, o ne tik deklaruojamą skaidrumą verslo ir politikos santykiuose.