Balkono laistymo sistema tampa nesantaikos obuoliu Vilniaus daugiabutyje
Vilniuje, viename iš daugiabučių, kilo konfliktas tarp kaimynų dėl varvančio balkono. Gyventojai skundžiasi, kad iš viršutinio aukšto balkono nuolat laša vanduo, kuris ne tik gadina žemiau esančio buto sienas, bet ir kelia pavojų praeiviams.
Problema prasidėjo, kai viršutiniame aukšte gyvenantis kaimynas nusprendė įsirengti balkoną su augalais ir laistymo sistema. Tačiau, pasak žemiau gyvenančių kaimynų, laistymo sistema nėra tinkamai įrengta, todėl vanduo nuolat teka žemyn. Nepaisant daugybės bandymų susitarti, situacija nesikeičia.
Žemiau gyvenantys kaimynai kreipėsi į daugiabučio administratorių, tačiau šis teigia, kad problema yra tarp kaimynų ir turėtų būti sprendžiama tarpusavyje. Tuo tarpu viršutiniame aukšte gyvenantis kaimynas tvirtina, kad laistymo sistema yra būtina jo augalams ir jis neketina jos atsisakyti.
Situacija tapo tokia įtempta, kad žemiau gyvenantys kaimynai svarsto galimybę kreiptis į teismą. Jie tikisi, kad teisinis sprendimas privers kaimyną imtis veiksmų ir išspręsti problemą. Tuo tarpu daugiabučio gyventojai stebi situaciją ir tikisi, kad konfliktas bus išspręstas taikiai.
Teisinė pusė ir galimi sprendimai
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, buto savininkas privalo užtikrinti, kad jo veiksmai nepakenktų kitų daugiabučio namo gyventojų turtui. Advokatų kontoros „Teisės partneriai” teisininkas Tomas Janulevičius paaiškina: „Jeigu dėl netinkamai įrengtos laistymo sistemos yra daroma žala kaimynų turtui, nukentėję asmenys turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ir problemos pašalinimo.”
Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus duomenimis, per pastaruosius dvejus metus užfiksuota virš 120 panašių konfliktų tarp kaimynų. Daugeliu atvejų problemos išsprendžiamos tarpusavio susitarimu, tačiau maždaug 15% atvejų prireikia teisinio įsikišimo.
Vienas iš galimų techninių sprendimų – specialių vandens surinkimo padėklų įrengimas po vazonais ir hermetiškos laistymo sistemos montavimas. Kraštovaizdžio architektė Jurgita Kazlauskienė pabrėžia: „Šiuolaikinės balkonų želdinimo sistemos gali būti visiškai saugios kaimynams. Tereikia tinkamų medžiagų ir profesionalaus įrengimo.”
Žaliųjų balkonų tendencija Lietuvoje
Įdomu tai, kad „žaliųjų balkonų” tendencija Lietuvoje sparčiai populiarėja. Remiantis aplinkosaugos organizacijos „Žalieji namai” 2023 m. atlikta apklausa, net 42% Vilniaus daugiabučių gyventojų savo balkonuose augina įvairius augalus, o 18% turi įsirengę automatines laistymo sistemas.
„Žaliųjų balkonų” idėja yra puiki – jie gerina oro kokybę, mažina triukšmą, sukuria jaukesnę aplinką. Tačiau jų įrengimas daugiabučiuose reikalauja atsakomybės ir tinkamų techninių sprendimų, kad nebūtų pažeisti kaimynų interesai.
Lašas po lašo ir santykiai dyla
Šis Vilniaus daugiabučio konfliktas – puikus pavyzdys, kaip nekaltas noras sukurti žaliąją oazę balkone gali virsti rimtu kaimynų nesutarimu. Nors žaliųjų erdvių kūrimas miestuose yra sveikintinas, tai neturėtų vykti kitų gyventojų sąskaita. Vietoj brangių ir ilgai trunkančių teismo procesų, abiem pusėms vertėtų ieškoti kompromiso – galbūt investuoti į modernesnę, hermetišką laistymo sistemą ar pasinaudoti profesionalų patarimais.
Kaip sako lietuvių liaudies išmintis, „Gera tvora – geri kaimynai”. Šiuolaikiniame pasaulyje ta „tvora” gali būti tiesiog abipusis supratimas ir pagarba kito erdvei. O kol to nėra – lašas po lašo ne tik akmenis skaldo, bet ir kaimynų santykius.