Finansų priežiūros tarnyba tiria premjero įmonei suteiktą valstybės paskolą
Lietuvos įmonių finansavimo priežiūros institucija pradėjo tyrimą dėl premjero vadovaujamos įmonės, kuri gavo valstybės paskolą. Tyrimas siekia išsiaiškinti, kaip buvo panaudotos gautos lėšos ir ar jos atitiko paskolos suteikimo sąlygas. Šis patikrinimas inicijuotas po to, kai viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl skaidrumo ir galimo lėšų netinkamo panaudojimo.
Tyrimo aplinkybės
Kaip patvirtino Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos atstovai, tyrimas buvo pradėtas gavus kelių Seimo narių kreipimąsi. Pasak neoficialių šaltinių, premjero vadovaujama UAB „Fortis Group” 2022 metais gavo 2,8 mln. eurų paskolą iš Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) pagal COVID-19 paveiktų įmonių skatinimo programą.
Opozicijos atstovai iškėlė klausimą, ar įmonė iš tiesų atitiko visus paramos kriterijus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos finansiniai rodikliai pandemijos laikotarpiu nukrito mažiau nei kitų sektoriaus įmonių. Be to, žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad dalis lėšų galėjo būti panaudota ne verslo plėtrai, o premjero asmeninėms reikmėms.
Įmonės pozicija
Premjero įmonė teigia, kad visos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį ir yra pasirengusi bendradarbiauti su tyrėjais, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones.
„Mūsų įmonė veikia visiškai skaidriai ir atsakingai. Gautos lėšos buvo investuotos į naujų darbo vietų kūrimą ir technologinį atsinaujinimą, kaip ir buvo numatyta paraiškoje,” – teigia įmonės atstovė spaudai Jurgita Petrauskienė. Ji pabrėžė, kad įmonė jau pateikė visus reikalingus dokumentus tyrėjams ir yra pasirengusi atsakyti į visus klausimus.
Valstybės paramos mechanizmai
Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu buvo sukurta keletas paramos verslui mechanizmų. VIVA, įsteigta 2020 metais, administravo Pagalbos verslui fondą, kurio vertė siekė 1 mlrd. eurų. Fondo tikslas – teikti likvidumo ir kapitalo priemones vidutinėms ir didelėms įmonėms, nukentėjusioms nuo COVID-19.
Pagal VIVA taisykles, įmonės, gaunančios paramą, turi atitikti griežtus kriterijus:
- Įrodyti, kad jų veikla buvo tiesiogiai paveikta pandemijos
- Pateikti detalų verslo planą, kaip bus panaudotos lėšos
- Įsipareigoti išlaikyti darbo vietas
- Užtikrinti, kad lėšos nebus naudojamos dividendams ar vadovų premijoms
Precedentai ir ankstesnės problemos
Tai ne pirmas kartas, kai kyla abejonių dėl valstybės paramos skirstymo skaidrumo. 2021 metais Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu nustatė, kad apie 15% COVID-19 paramos gavėjų neatitiko visų nustatytų kriterijų. Tuomet buvo inicijuoti keli tyrimai, kurių rezultate kelios įmonės turėjo grąžinti gautas lėšas.
Finansų analitikai pabrėžia, kad politikų valdomų įmonių finansavimas iš valstybės lėšų visada kelia papildomų klausimų dėl interesų konflikto.
„Kai kalbame apie valstybės paramą politikų valdomoms įmonėms, skaidrumo kartelė turi būti itin aukšta. Tokiais atvejais net menkiausi neaiškumai gali sukelti visuomenės pasipiktinimą ir nepasitikėjimą visa sistema,” – komentuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas dr. Tomas Ramanauskas.
Kai tiesa išplaukia į paviršių
Tyrimo rezultatai bus paskelbti viešai, siekiant užtikrinti skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą. Tikimasi, kad išvados bus pateiktos per artimiausius du mėnesius.
Šis atvejis puikiai iliustruoja, kaip svarbu užtikrinti skaidrų valstybės lėšų paskirstymą, ypač krizių metu. Nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų, jau dabar aišku, kad valstybės paramos mechanizmai turi būti nuolat tobulinami, o kontrolės sistemos – stiprinamos. Tik taip galima išvengti situacijų, kai kyla abejonių dėl politikų ir verslo santykių skaidrumo, o visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis mažėja. Galiausiai, net ir politikams priklausančios įmonės turi teisę į valstybės paramą, tačiau tokiais atvejais turi būti taikomi ypač griežti skaidrumo standartai ir nepriekaištinga atskaitomybė.