Prezidento patarėjas K. Budrys skeptiškai vertina planuojamas taikos derybas
Lietuvos Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys išreiškė skeptišką požiūrį į pirmadienį planuojamas derybas dėl taikos, teigdamas, kad tikėtis konkrečių rezultatų būtų naivu. Pasak Budrio, tai, ką šiuo metu matome, yra daugiau imitacija nei realios pastangos pasiekti susitarimą. Jis pabrėžė, kad tokios derybos dažnai naudojamos kaip priemonė laimėti laiko arba parodyti tarptautinei bendruomenei, kad vyksta tam tikras procesas, nors iš tikrųjų esminiai klausimai lieka neišspręsti.
Budrys taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokios derybos dažnai būna sudėtingos dėl skirtingų šalių interesų ir pozicijų, kurios ne visada sutampa. Jis pabrėžė, kad norint pasiekti tikrą taiką, būtina ne tik kalbėti, bet ir imtis konkrečių veiksmų, kurie leistų užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir saugumą regione.
Prezidento patarėjas taip pat išreiškė viltį, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau aktyviai dalyvaus procese, siekdama užtikrinti, kad derybos būtų ne tik formalumas, bet ir reali galimybė pasiekti taiką. Jis pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems pastangas, kurios prisidės prie konflikto sprendimo ir taikos užtikrinimo.
Istorinė patirtis rodo derybų sudėtingumą
K. Budrys, kuris nuo 2020 metų eina nacionalinio saugumo patarėjo pareigas, savo vertinimą grindžia ilgamete diplomatine patirtimi. Anksčiau dirbdamas Užsienio reikalų ministerijoje, jis dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose formatuose, susijusiuose su saugumo klausimais Rytų Europoje.
„Istorija mus moko, kad derybos, kuriose nėra tikro noro siekti kompromiso, dažnai tampa tik viešųjų ryšių kampanijos dalimi”, – sakė Budrys žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos posėdžio praėjusią savaitę.
Anot patarėjo, planuojamos derybos primena 2014-2015 metų Minsko proceso situaciją, kai, nepaisant pasirašytų susitarimų, realus įgyvendinimas strigo, o konfliktas tęsėsi. Tuo metu Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, įspėjusių apie tokių derybų ribotumus.
Lietuvos pozicija tarptautiniame kontekste
Lietuva, būdama NATO ir ES nare, nuosekliai laikosi pozicijos, kad taikos derybos turi būti grindžiamos tarptautinės teisės principais ir teritorinio vientisumo išsaugojimu. Prezidentūros atstovai pabrėžia, kad Lietuva remia tik tokį taikos procesą, kuris neprieštarauja šiems fundamentaliems principams.
„Mūsų šalis turi aiškią poziciją – jokių nuolaidų agresoriui teritorinio vientisumo ar suvereniteto klausimais”, – pabrėžė K. Budrys interviu Lietuvos radijui kovo mėnesį.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Lietuva nuo konflikto pradžios skyrė daugiau nei 450 milijonų eurų karinei, humanitarinei ir finansinei paramai Ukrainai, taip išreikšdama savo tvirtą poziciją dėl teisingo konflikto sprendimo.
Diplomatijos šešėliai: kai žodžiai nevirsta veiksmais
Apžvelgiant situaciją, matyti, kad taikos derybų procesas dažnai tampa sudėtingu diplomatijos teatru, kuriame žodžiai ne visada atspindi tikruosius ketinimus. K. Budrio skepticizmas nėra vien asmeninė nuomonė – jis atspindi platesnę Lietuvos užsienio politikos liniją, grindžiamą istorine patirtimi ir realpolitik suvokimu.
Kaip parodė pastarųjų metų konfliktai, taikos derybos be realaus įsipareigojimo ir tarptautinių garantijų dažnai tampa tik laikinu atokvėpiu prieš naują konfrontacijos etapą. Lietuvos, kaip mažos, bet principingos valstybės, balsas primena, kad tikra diplomatija remiasi ne tik gražiais pareiškimais, bet ir konkrečiais veiksmais, kurių pasekmės jaučiamos ne konferencijų salėse, o kasdienėje žmonių realybėje.