Įmonės „Garnis” vadovas atmeta Tapino kaltinimus dėl neskaidrių viešųjų pirkimų

Įmonės „Garnis” direktorius sureagavo į žurnalisto Andriaus Tapino paviešintą informaciją, pavadindamas ją „absoliučia nesąmone ir absurdu„. Tapinas savo socialiniuose tinkluose pasidalijo įrašu, kuriame teigė, kad „Garnis” galimai dalyvavo neskaidriuose viešųjų pirkimų konkursuose. Direktorius tvirtina, kad įmonė veikia skaidriai ir laikosi visų teisės aktų reikalavimų. Jis taip pat pabrėžė, kad įmonė yra pasirengusi bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, jei būtų pradėtas tyrimas. Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, o „Garnis” vadovas tikisi, kad situacija bus išaiškinta ir įmonės reputacija nebus pažeista.

Tapino kaltinimai ir jų kontekstas

Andrius Tapinas, žinomas žurnalistas ir „Laisvės TV” įkūrėjas, praėjusį trečiadienį savo „Facebook” paskyroje paskelbė išsamų įrašą, kuriame nurodė, kad UAB „Garnis” per pastaruosius dvejus metus laimėjo net 7 stambius viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė siekia beveik 4,2 mln. eurų. Tapino teigimu, šie konkursai pasižymėjo įtartinais sutapimais – dažnai juose dalyvaudavo tos pačios įmonės, o techninės specifikacijos būdavo parengtos taip, kad atitiktų būtent „Garnio” galimybes.

„Turiu dokumentus, rodančius, kad trys konkursai turėjo beveik identiškas sąlygas, o konkurentai pateikė pasiūlymus, viršijančius „Garnio” kainas vos 1-3 procentais. Tai klasikinis kartelinio susitarimo požymis”, – rašė Tapinas.

Įmonės pozicija

UAB „Garnis”, įkurta 2008 metais ir specializuojasi IT infrastruktūros sprendimuose, šiuo metu turi apie 45 darbuotojus. Įmonės direktorius Gintaras Petrauskas, kalbėdamas su žiniasklaida, kategoriškai paneigė visus kaltinimus:

„Mūsų įmonė rinkoje veikia jau 15 metų, ir per visą šį laikotarpį neturėjome nė vieno teisinio ginčo dėl viešųjų pirkimų. Esame sertifikuoti „Microsoft”, „Cisco” ir kitų tarptautinių IT gigantų partneriai, o tai reiškia, kad mūsų veikla nuolat audituojama pagal griežčiausius standartus.”

Petrauskas taip pat pažymėjo, kad įmonė viešųjų pirkimų konkursuose dalyvauja aktyviai, tačiau laimi toli gražu ne visus – 2022 metais „Garnis” laimėjo 7 iš 23 konkursų, kuriuose dalyvavo.

Ekspertų nuomonės

Viešųjų pirkimų skaidrumo ekspertas, Vilniaus universiteto docentas dr. Tomas Bartkus, komentuodamas situaciją, pabrėžė, kad vien konkursuose pasikartojančios įmonės ar panašūs kainų skirtumai nebūtinai rodo pažeidimus:

„Lietuvos IT sektorius nėra labai didelis, todėl natūralu, kad tuose pačiuose konkursuose dalyvauja tos pačios įmonės. Kainų panašumas taip pat gali būti nulemtas rinkos realijų – įmonės dažnai turi panašias sąnaudas ir taiko panašius antkainius.”

Tačiau Transparency International Lietuvos skyriaus atstovas Sergejus Muravjovas atkreipė dėmesį, kad tokius atvejus būtina ištirti: „Nepriklausomai nuo to, ar kaltinimai pasitvirtins, sveikintina, kad visuomenė ir žurnalistai domisi viešųjų pirkimų skaidrumu. Tai viena jautriausių sričių korupcijos požiūriu.”

Teisinės perspektyvos

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) jau patvirtino, kad, reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, inicijuos patikrinimą dėl „Garnio” laimėtų konkursų. VPT atstovė Jovita Petkuvienė nurodė, kad bus vertinama, ar pirkimų sąlygos nebuvo pritaikytos konkrečiam tiekėjui ir ar nebuvo konkurenciją ribojančių veiksmų.

Konkurencijos taryba kol kas nėra pradėjusi tyrimo, tačiau jos atstovas patvirtino, kad institucija atidžiai stebi situaciją ir vertina gautą informaciją.

Skaidrumo šešėlyje: kas toliau?

Šis konfliktas tarp žinomo žurnalisto ir IT įmonės išryškina platesnę problemą – viešųjų pirkimų skaidrumo užtikrinimo iššūkius Lietuvoje. Nors per pastaruosius metus buvo įdiegta nemažai kontrolės mechanizmų, įskaitant Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS), kuri leidžia stebėti pirkimų eigą, vis dar išlieka „pilkųjų zonų”.

Įdomu tai, kad pernai Lietuvoje viešiesiems pirkimams buvo išleista daugiau nei 5 mlrd. eurų, o IT sektoriaus pirkimai sudarė beveik 10% šios sumos. Tokiame kontekste kiekvienas įtarimas dėl galimų pažeidimų vertas dėmesio, tačiau lygiai taip pat svarbu išvengti nepagrįstų kaltinimų, galinčių pakenkti sąžiningai veikiančioms įmonėms.

Kol oficialūs tyrimai nepateikė išvadų, „Garnis” tęsia savo veiklą, o visuomenė laukia, ar Tapino kaltinimai bus pagrįsti faktais, ar liks tik viešųjų ryšių audra stiklinėje. Šis atvejis, nepriklausomai nuo jo baigties, jau tapo dar vienu priminimų, kad viešųjų lėšų naudojimo priežiūra išlieka viena svarbiausių pilietinės visuomenės funkcijų.