Europos Parlamento narys kritikuoja socialdemokratų vyriausybės komunikaciją
Andrius Kubilius, buvęs Lietuvos premjeras ir dabartinis Europos Parlamento narys, išreiškė kritiką dėl socialdemokratų vyriausybės komunikacijos. Pasak jo, dabartinė vyriausybė nepakankamai aiškiai ir efektyviai bendrauja su visuomene, o tai sukelia daug nesusikalbėjimo ir nesusipratimų.
Kubilius pabrėžė, kad aiški ir nuosekli komunikacija yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą ir paramą vyriausybės sprendimams. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinė situacija reikalauja daugiau pastangų iš vyriausybės pusės, siekiant užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuota apie priimamus sprendimus ir jų priežastis.
Istorinė perspektyva
Kubilius, vadovavęs Lietuvos vyriausybei 1999-2000 m. ir 2008-2012 m. laikotarpiais, remiasi savo patirtimi valdant šalį sudėtingais ekonominių krizių periodais. 2008-2009 m. finansų krizės metu jo vyriausybė buvo kritikuojama dėl nepopuliarių taupymo priemonių, tačiau vėliau sulaukė tarptautinio pripažinimo už ryžtingus sprendimus.
„Krizių metu komunikacija tampa ypač svarbi. Kai žmonės nesupranta, kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai, natūraliai kyla pasipriešinimas,” – sakė Kubilius viename iš savo pasisakymų Europos Parlamento posėdyje.
Konkretūs trūkumai
Europos Parlamento narys išskyrė keletą konkrečių dabartinės vyriausybės komunikacijos trūkumų:
- Nevienodi pranešimai iš skirtingų ministerijų
- Pavėluotas reagavimas į visuomenei aktualias problemas
- Nepakankamai aiškus sudėtingų sprendimų paaiškinimas
- Menkas dėmesys regioninei komunikacijai
Pasak Kubiliaus, ypač problemiška yra komunikacija ekonominių iššūkių kontekste. Lietuvai susiduriant su infliacijos, energetikos kainų ir geopolitinių įtampų keliamais iššūkiais, aiškus vyriausybės pozicijos išdėstymas tampa esminiu faktoriumi formuojant visuomenės lūkesčius.
Tarptautinis kontekstas
Europos Komisijos 2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva, kartu su keliomis kitomis ES valstybėmis, susiduria su iššūkiais vyriausybės komunikacijos srityje. Tyrimo duomenimis, tik 42% Lietuvos gyventojų mano, kad vyriausybė teikia pakankamą ir suprantamą informaciją apie savo sprendimus, kai ES vidurkis siekia 56%.
Kubilius ragina vyriausybę imtis veiksmų, kad pagerintų savo komunikacijos strategiją ir užtikrintų, jog visuomenė būtų geriau informuota apie vykstančius procesus ir pokyčius.
Žvilgsnis į ateitį: komunikacija kaip demokratijos ramstis
Šiuolaikiniame informacijos pertekliaus pasaulyje vyriausybės gebėjimas aiškiai komunikuoti tampa ne prabanga, o būtinybe. Kaip rodo Šiaurės šalių patirtis, skaidri ir nuosekli komunikacija ne tik stiprina pasitikėjimą valdžios institucijomis, bet ir didina visuomenės atsparumą dezinformacijai.
Kubiliaus išsakyta kritika atspindi platesnį susirūpinimą dėl demokratinių procesų kokybės. Kai piliečiai nesupranta priimamų sprendimų logikos, atsiranda terpė populizmui ir kraštutinėms nuomonėms. Todėl vyriausybės komunikacijos strategijos tobulinimas – ne tik politinis, bet ir pilietinis klausimas, reikalaujantis visų politinių jėgų dėmesio ir pastangų.