Laisvės partijos atstovas: reikėjo daugiau principingumo ir ryžto
Praėjusią kadenciją Laisvės partijai reikėjo veikti principingiau, teigia Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Jis pripažįsta, kad partija turėjo daugiau dėmesio skirti savo rinkimų programos įgyvendinimui ir principingai laikytis savo vertybių.
Raskevičius pabrėžia, kad Laisvės partija turėjo būti ryžtingesnė sprendžiant svarbius klausimus, tokius kaip žmogaus teisių apsauga ir socialinė lygybė. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad partija turėtų labiau įsiklausyti į savo rinkėjų lūkesčius ir siekti jų pasitikėjimo.
Neišnaudotos galimybės ir neištesėti pažadai
Laisvės partija, 2020 m. rinkimuose gavusi 9,02% balsų ir 11 mandatų Seime, tapo viena iš valdančiosios koalicijos partnerių. Tačiau per kadenciją partijos reitingai smuko – 2023 m. pabaigoje apklausos rodė vos 2,5% palaikymą.
„Mūsų rinkėjai tikėjosi drąsesnių sprendimų LGBT+ teisių, psichoaktyvių medžiagų dekriminalizavimo ir kitais liberalios darbotvarkės klausimais. Deja, daugelis iniciatyvų įstrigo komitetuose arba buvo atidėtos dėl koalicijos partnerių pasipriešinimo,” – atvirai kalbėjo Raskevičius.
Partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, ėjusi ekonomikos ir inovacijų ministrės pareigas, daugiausia dėmesio skyrė ekonominiams klausimams, tačiau vertybiniai klausimai, kurie buvo partijos DNR, dažnai likdavo nuošalyje.
Partnerystės įstatymo nesėkmė – skaudus smūgis
Vienas ryškiausių Laisvės partijos pralaimėjimų – 2021 m. gegužę Seime atmestas Partnerystės įstatymas, kuris buvo vienas kertinių partijos pažadų rinkėjams. Už įstatymo projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 58, susilaikė 7. Projektui priimti pritrūko tik trijų balsų.
„Tai buvo momentas, kai turėjome parodyti daugiau politinės valios ir ieškoti kompromisų ne tik su koalicijos partneriais, bet ir su opozicija. Galbūt reikėjo daugiau viešo spaudimo ir aiškesnės komunikacijos su visuomene,” – sako Raskevičius.
Jis taip pat priminė, kad partija nesugebėjo pasiekti proveržio ir kitose srityse – nepavyko priimti kanapių dekriminalizavimo įstatymo, o Stambulo konvencijos ratifikavimas įvyko tik kadencijos pabaigoje ir tai buvo labiau bendras koalicijos, o ne išskirtinai Laisvės partijos laimėjimas.
Žvilgsnis į ateitį: pamokos ir viltys
Raskevičius tikisi, kad ateityje Laisvės partija bus aktyvesnė ir nuoseklesnė savo veikloje, siekdama įgyvendinti savo politinius tikslus. „Turime suprasti, kad kompromisai yra būtini, tačiau jie negali tapti mūsų vertybių išdavyste. Laisvės partija turi išlikti aiškiu balsu tiems, kurie tiki asmens laisve, žmogaus teisėmis ir modernia Lietuva.”
Artėjant 2024 m. Seimo rinkimams, partija turės įrodyti savo rinkėjams, kad išmoko šios kadencijos pamokas. Politologų teigimu, Laisvės partijai teks susigrąžinti nusivylusius rinkėjus, kurie tikėjosi ryškesnių pokyčių, ypač žmogaus teisių srityje.
Nepaisant kritikos, Raskevičius pabrėžia ir teigiamus aspektus – partija sugebėjo išlaikyti vieningą frakciją Seime, nebuvo didelių skandalų ar narių pasitraukimų, o kai kuriose srityse, pavyzdžiui, švietimo ir skaitmeninės ekonomikos, buvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų.
Tarp idealizmo ir politinės realybės
Laisvės partijos patirtis valdančiojoje koalicijoje atskleidė seną politinę dilemą – kaip išlaikyti savo vertybes neprarandant galimybės daryti įtaką. Raskevičiaus savikritika rodo, kad partija dar ieško šio balanso. Jaunai politinei jėgai teko skaudžiai patirti, kad principingumas politikoje kartais reikalauja rizikuoti populiarumu ar net vieta valdžioje. Tačiau būtent toks ryžtas gali tapti pagrindu autentiškam politiniam identitetui, kurio taip pasigedo Laisvės partijos rinkėjai. Ateitis parodys, ar ši pamoka buvo išmokta, ar liberalios idėjos Lietuvoje ir toliau liks tik gražiu, bet neįgyvendinamu pažadu.