Lietuva tarp pasaulio lyderių gero valdymo srityje
Lietuva užima 25-ąją vietą pasauliniame gero valdymo indekse, kuris vertina šalių gebėjimą užtikrinti gerą valdymą įvairiose srityse. Šis indeksas apima tokius aspektus kaip vyriausybės efektyvumas, teisinės valstybės principų laikymasis, korupcijos kontrolė ir pilietinių teisių užtikrinimas. Lietuva, būdama 25-oje vietoje, demonstruoja stiprius rezultatus šiose srityse, tačiau vis dar turi erdvės tobulėti, siekiant dar aukštesnių pozicijų.
Indekso metodologija ir kontekstas
Pasaulinis gero valdymo indeksas (Good Governance Index) yra kasmet Pasaulio banko ir kitų tarptautinių organizacijų sudaromas reitingas, kuriame 2023 metais buvo vertinamos 193 pasaulio šalys. Indeksas remiasi šešiais pagrindiniais kriterijais:
- Vyriausybės atskaitomybė ir piliečių dalyvavimas
- Politinis stabilumas
- Vyriausybės efektyvumas
- Reguliavimo kokybė
- Teisinės valstybės principų laikymasis
- Korupcijos kontrolė
Lietuva šiame reitinge aplenkia tokias šalis kaip Lenkija (27 vieta) ir Latvija (30 vieta), tačiau atsilieka nuo Estijos, kuri užima aukštą 14-ąją poziciją. Skandinavijos šalys tradiciškai dominuoja reitingo viršūnėje – Danija, Suomija ir Švedija užima atitinkamai 1-ąją, 3-iąją ir 4-ąją vietas.
Lietuvos stipriosios ir silpnosios pusės
Analizuojant atskirus indekso komponentus, Lietuva geriausiai pasirodė reguliavimo kokybės (19 vieta) ir vyriausybės efektyvumo (22 vieta) srityse. Šie rezultatai atspindi sėkmingą reguliacinės aplinkos kūrimą verslui ir efektyvų viešųjų paslaugų teikimą.
Tačiau silpniausia grandimi išlieka korupcijos kontrolė (32 vieta) ir politinis stabilumas (29 vieta). Nors per pastaruosius penkerius metus Lietuva pagerino savo pozicijas korupcijos kontrolės srityje pakildama 8 pozicijomis, šioje srityje vis dar yra nemažai iššūkių.
Pažanga per dešimtmetį
Verta pažymėti, kad Lietuva per pastaruosius dešimt metų pakilo indekse net 12 pozicijų – nuo 37-osios vietos 2013 metais iki dabartinės 25-osios. Tai vienas sparčiausių kilimų tarp Europos Sąjungos valstybių narių.
Ekspertai šią pažangą sieja su:
- Sėkminga skaitmenizacija viešajame sektoriuje
- Prisijungimu prie EBPO 2018 metais
- Nuosekliu antikorupcinių priemonių diegimu
- Teisėkūros proceso skaidrumo didinimu
Kelio žemėlapis ateičiai
Šis įvertinimas rodo, kad Lietuva yra tarp šalių, kurios sėkmingai įgyvendina gerą valdymą, tačiau taip pat pabrėžia būtinybę nuolat gerinti valdymo kokybę ir efektyvumą. Indekso rezultatai gali būti naudingi tiek politikams, tiek visuomenei, siekiant geriau suprasti, kuriose srityse reikia daugiau dėmesio ir pastangų.
Lietuvai norint patekti į TOP-20 šalių, reikėtų stiprinti korupcijos prevencijos mechanizmus, didinti viešojo sektoriaus skaidrumą ir toliau gerinti piliečių įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Estijos pavyzdys rodo, kad nuoseklus darbas šiose srityse gali duoti apčiuopiamų rezultatų.
Už skaičių – valstybės brandos istorija
25-oji vieta pasauliniame gero valdymo indekse – tai ne tik statistinis rodiklis, bet ir Lietuvos valstybingumo brandos atspindys. Per tris dešimtmečius nuo nepriklausomybės atkūrimo šalis nuėjo įspūdingą kelią nuo sovietinės biurokratijos iki modernaus, europietiško valdymo. Kiekvienas pakopimas reitinge atspindi konkrečius pokyčius žmonių gyvenime – nuo patogesnių elektroninių paslaugų iki didesnio pasitikėjimo valstybės institucijomis.
Tačiau reitingai tėra įrankis, o ne tikslas. Svarbiausia, kad geras valdymas taptų ne tik politikų ir valstybės tarnautojų, bet ir visos visuomenės rūpesčiu. Tik aktyvus piliečių dalyvavimas, konstruktyvi kritika ir nuolatinis dialogas gali užtikrinti, kad Lietuva ne tik kiltų reitinguose, bet ir taptų valstybe, kurioje kiekvienas pilietis jaučiasi išgirstas ir įgalintas kurti bendrą ateitį.