Prokuroro kritika dėl „čekiučių bylų” pataisų kelia nerimą teisėsaugai
Lietuvos prokuroras išreiškė griežtą kritiką dėl siūlomų Baudžiamojo kodekso pataisų, kurios susijusios su vadinamosiomis „čekiučių bylomis”. Šios bylos dažnai susijusios su neteisėtu lėšų naudojimu ir dokumentų klastojimu, kai viešosios lėšos naudojamos asmeniniams poreikiams tenkinti, o išlaidos pateisinamos suklastotais dokumentais.
Prokuroras teigia, kad siūlomos pataisos gali apsunkinti tokių nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą. Jis pabrėžia, kad šiuo metu galiojančios teisės normos leidžia efektyviai kovoti su šio tipo nusikaltimais, tačiau naujosios pataisos gali sukurti papildomų kliūčių. Pavyzdžiui, gali būti sugriežtinti įrodymų pateikimo reikalavimai arba sumažintos bausmės už tokius nusikaltimus, kas gali sumažinti atgrasomąjį poveikį.
Pataisų užkulisiai ir galimos pasekmės
Siūlomos Baudžiamojo kodekso pataisos konkrečiai liečia BK 182, 183 ir 300 straipsnius, kurie reglamentuoja sukčiavimą, turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą. Pagal dabartinę statistiką, per pastaruosius trejus metus Lietuvoje buvo iškeltos virš 120 „čekiučių bylų”, kurių bendra žala valstybei siekia daugiau nei 3 milijonus eurų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų pataisų. Jų teigimu, pakeitimai gali sukurti teisinę „pilkąją zoną”, kurioje tam tikri finansiniai pažeidimai nebūtų laikomi nusikaltimais, o tik administraciniais nusižengimais, už kuriuos gresia daug švelnesnės sankcijos.
Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šios pataisos gali būti naudingos tik tam tikroms interesų grupėms, kurios siekia apsisaugoti nuo atsakomybės už neteisėtą veiklą. Jis ragina įstatymų leidėjus atidžiai apsvarstyti siūlomų pakeitimų pasekmes ir užtikrinti, kad jie neprieštarautų teisingumo principams.
Tarptautinis kontekstas
Įdomu tai, kad Lietuva, pagal Transparency International korupcijos suvokimo indeksą, pastaruosius metus demonstruoja pažangą – 2022 m. šalis užėmė 33 vietą tarp 180 valstybių. Tačiau ekspertai įspėja, kad teisės aktų liberalizavimas finansinių nusikaltimų srityje gali pakenkti šiai tendencijai.
Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui Estijoje, panašūs finansiniai nusižengimai traktuojami itin griežtai, o baudos už juos siekia iki 10 kartų padarytos žalos dydžio. Tuo tarpu Lenkijoje pastaraisiais metais buvo sugriežtinta atsakomybė už viešųjų lėšų švaistymą.
Skaidrumo sergėtojų dilema
Ši kritika atspindi platesnę diskusiją Lietuvoje apie teisės aktų keitimus, kurie gali turėti įtakos korupcijos ir kitų finansinių nusikaltimų tyrimui. Prokuroras ragina visuomenę ir politikus būti budriems ir užtikrinti, kad teisės aktai būtų kuriami taip, kad jie padėtų kovoti su nusikalstamumu, o ne apsunkintų šį procesą.
Nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip „Transparency International” Lietuvos skyrius ir „Baltoji pirštinė”, atstovai jau kreipėsi į Seimo narius, ragindami atidėti pataisų svarstymą ir surengti išsamias viešąsias konsultacijas.
Kai popieriai kalba garsiau už pinigus
Vadinamosios „čekiučių bylos” tapo savotišku Lietuvos viešojo sektoriaus skaidrumo lakmuso popierėliu. Kova su šiais pažeidimais – ne tik apie pavienius atvejus ar sumas, bet apie sisteminį požiūrį į viešųjų lėšų naudojimą. Teisės aktų liberalizavimas šioje srityje gali siųsti klaidingą signalą, kad valstybė atlaidžiau žiūri į tokio pobūdžio pažeidimus.
Kai kalbame apie viešųjų lėšų apsaugą, neturėtume ieškoti kompromisų ar „lankstumo”. Istorija rodo, kad kiekvienas žingsnis atgal kovoje su korupcija vėliau kainuoja daug brangiau nei prevencija. Baudžiamasis kodeksas turėtų būti skaidrumo skydas, o ne skylėtas rėtis, pro kurį prateka valstybės lėšos. Galbūt vietoj pataisų, palengvinančių atsakomybę, reikėtų galvoti apie efektyvesnius prevencijos mechanizmus ir skaidresnę viešųjų lėšų naudojimo kontrolę.