Pasieniečiai apgręžė 16 neteisėtų migrantų – įtampa pasienyje neslūgsta
Lietuvos pasieniečiai per pastarąją parą apgręžė šešiolika neteisėtai į šalį bandžiusių patekti migrantų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad šie asmenys buvo sulaikyti bandant kirsti Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės. Pasieniečiai, vykdydami savo pareigas, užkirto kelią neteisėtam sienos kirtimui ir grąžino migrantus atgal į Baltarusiją.
Šis incidentas yra dalis nuolatinės pastangos užtikrinti Lietuvos sienų saugumą, ypač atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusį neteisėtų migrantų srautą. Lietuvos valdžios institucijos ir toliau stiprina sienos apsaugą, siekdamos užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir užtikrinti šalies saugumą.
VSAT atstovai pabrėžia, kad tokie veiksmai yra būtini siekiant apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos išorines sienas. Jie taip pat ragina tarptautinę bendruomenę bendradarbiauti sprendžiant migracijos problemas ir užtikrinant, kad būtų laikomasi tarptautinių teisės normų.
Hibridinio karo kontekstas
Nuo 2021 metų vasaros, kai Baltarusijos režimas pradėjo organizuoti migrantų gabenimą prie ES sienų, Lietuva susiduria su nuolatine hibridinio karo grėsme. Per pastaruosius dvejus metus VSAT užfiksavo daugiau nei 20 tūkstančių bandymų neteisėtai kirsti sieną. Vien 2023 metais buvo apgręžta virš 8 tūkstančių migrantų.
Pasak VSAT vado pavaduotojo Rimanto Petrausko, Baltarusijos pareigūnai aktyviai dalyvauja šiame procese: „Turime pakankamai įrodymų, kad migrantai yra ne tik vežami prie sienos, bet ir aprūpinami specialiomis priemonėmis – kopėčiomis, virvėmis, žirklėmis koncertinai įveikti.”
Fizinio barjero efektyvumas
2022 metais užbaigtas fizinis barjeras – 4 metrų aukščio tvora su koncertina – ženkliai sumažino sėkmingų sienos kirtimų skaičių. Tačiau migrantai prisitaiko prie naujų sąlygų ir ieško silpnesnių sienos vietų, ypač pelkėtose teritorijose, kur tvoros įrengimas techniškai sudėtingas.
Lietuva taip pat investavo į modernias stebėjimo sistemas. Šiuo metu jau veikia 606 modernios vaizdo kameros, kurios leidžia pasieniečiams operatyviai reaguoti į sienos pažeidimus. Iki 2024 metų pabaigos planuojama įdiegti papildomas 100 kamerų.
Tarptautinė dimensija
ES išorės sienų apsauga tampa vis aktualesniu klausimu visos Europos mastu. Frontex misija Lietuvoje šiuo metu apima 15 pareigūnų iš įvairių ES šalių, tačiau Lietuva yra prašiusi šį kontingentą padidinti.
Europos Komisija neseniai skyrė papildomą 55 milijonų eurų finansavimą Baltijos šalims ir Lenkijai sienos apsaugos stiprinimui. Lietuvai teko 15 milijonų eurų, kurie bus panaudoti tolimesniam sienos infrastruktūros modernizavimui.
Tarp saugumo ir humanitarinių vertybių
Migrantų apgręžimo politika išlieka prieštaringai vertinama tarptautinėje arenoje. Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja tokią praktiką, teigdamos, kad ji gali pažeisti prieglobsčio prašymo teisę. Tačiau Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad šie veiksmai yra būtina atsakomoji priemonė į Baltarusijos režimo organizuojamą hibridinę ataką.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra ne kartą pabrėžusi: „Mes susiduriame ne su įprasta migracijos krize, o su organizuota hibridine ataka. Tokiomis aplinkybėmis turime užtikrinti savo piliečių saugumą, kartu nepamirštant savo tarptautinių įsipareigojimų.”
Žvilgsnis į ateitį: tarp geležinės užtvaros ir blaivaus realizmo
Migracijos spaudimas Lietuvos pasienyje greičiausiai išliks ilgalaikis iššūkis. Nors fizinis barjeras ir modernios stebėjimo sistemos padeda kontroliuoti situaciją, vien techninės priemonės negali išspręsti problemos esmės. Baltarusijos režimui tęsiant hibridinio karo taktiką, Lietuva privalo išlaikyti budrumą ir nuosekliai stiprinti savo pajėgumus.
Kartu būtina ieškoti diplomatinių sprendimų ir gilinti bendradarbiavimą ES lygmeniu. Migracijos krizė pasienyje nėra vien Lietuvos problema – tai visos Europos saugumo klausimas, reikalaujantis bendro atsako. Tik suderinus nacionalinius saugumo interesus su europinėmis vertybėmis, galima tikėtis tvaraus sprendimo, kuris leistų užtikrinti ir sienos saugumą, ir žmogaus teisių apsaugą.