Pasvalio smegduobė užpilta, bet namas neišgelbėtas
Pasvalio rajone susidariusi smegduobė buvo užpilta moliu, tačiau įgriuvusį namą teks griauti. Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas pranešė, kad šis sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti gyventojų saugumą. Nors smegduobė buvo užpildyta, pastato struktūra buvo per daug pažeista, kad būtų galima jį atstatyti ar saugiai naudoti.
Smegduobė, susiformavusi 2023 m. sausio pradžioje Pasvalio rajono Kalno gatvėje, sukėlė nemažą sumaištį vietiniams gyventojams. Įgriuva, kurios skersmuo siekė apie 10 metrų, o gylis – apie 5 metrus, prarijo dalį gyvenamojo namo ir privertė evakuoti aplinkinius gyventojus. Geologai patvirtino, kad smegduobė atsirado dėl karsto reiškinių, kurie šiame regione yra ypač aktyvūs.
„Užpildymo darbai buvo atlikti operatyviai, tačiau konstrukciniai namo pažeidimai yra negrįžtami”, – paaiškino G. Gegužinskas. Pasak jo, savivaldybė jau sudarė komisiją, kuri įvertins nuostolius ir nustatys kompensacijų dydį nukentėjusiems gyventojams.
Karsto reiškiniai – Pasvalio krašto realybė
Šiaurės Lietuvoje, ypač Biržų-Pasvalio regione, karsto reiškiniai yra gerai žinomi ir dokumentuoti jau daugiau nei šimtmetį. Šioje teritorijoje, apimančioje apie 1000 km², yra užregistruota daugiau kaip 9000 smegduobių. Lietuvos geologijos tarnyba kasmet fiksuoja 10-20 naujų įgriuvų.
Dr. Vidas Mikulėnas, Lietuvos geologijos tarnybos specialistas, teigia: „Pasvalio-Biržų regionas išsiskiria tuo, kad čia po nedideliu kvartero nuogulų sluoksniu slūgso tirpios gipsingos uolienos. Požeminiam vandeniui tirpdant gipsą, formuojasi tuštumos, kurios ilgainiui gali sukelti paviršiaus įgriuvimus.”
Anot geologų, karsto procesus pastaruoju metu gali spartinti ir klimato kaita – intensyvesni krituliai ir staigūs temperatūros svyravimai prisideda prie greitesnio gipso tirpimo.
Prevencijos priemonės ir pagalba gyventojams
Pasvalio rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Lietuvos geologijos tarnyba, planuoja atnaujinti karsto pavojingumo žemėlapius ir sustiprinti stebėsenos sistemą. Numatoma įrengti papildomus seisminius jutiklius, kurie padėtų anksčiau aptikti požeminius procesus.
Gyventojams, kurių namai yra padidintos rizikos zonose, bus organizuojami informaciniai seminarai apie karsto reiškinius ir saugumo priemones. Savivaldybė taip pat svarsto galimybę sudaryti specialią draudimo programą, kuri padėtų kompensuoti nuostolius smegduobių paveiktiems namų savininkams.
„Mes negalime sustabdyti gamtos procesų, bet galime geriau pasiruošti ir sumažinti jų daromą žalą”, – pabrėžė meras G. Gegužinskas.
Žemė po kojomis: su kuo gyvename?
Pasvalio atvejis – tai skaudus priminimas apie gamtos jėgų nenuspėjamumą ir būtinybę prisitaikyti prie geologinių realijų. Šiaurės Lietuvos gyventojai jau šimtmečius gyvena „ant adatos” – niekada nežinodami, kur ir kada žemė gali atsiverti po kojomis. Tačiau vietiniai žmonės išmoko su tuo taikytis – statydami namus vengia žinomų karsto zonų, stebi įtartinus žemės įdubimus ir perduoda šias žinias iš kartos į kartą.
Kaip sako vietos gyventojai, „žemė čia gyva – kvėpuoja, juda ir kartais prarija”. Mokslas, technologijos ir bendruomenės budrumas – tai trys kertiniai akmenys, ant kurių statomas saugesnis gyvenimas šiame geologiškai unikaliame Lietuvos kampelyje. O Pasvalio smegduobės istorija, nors ir baigėsi vieno namo netektimi, galbūt padės išvengti didesnių nelaimių ateityje.