Lietuvos ir Lenkijos santykiai naujame politiniame etape

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė optimizmą dėl būsimo bendradarbiavimo su naujuoju Lenkijos prezidentu Andrzejumi Nawrockiu. Nausėda teigė, kad nemato priežasčių, kodėl bendradarbiavimas su Nawrockiu negalėtų būti toks pat geras, kaip buvo su ankstesniu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija turi ilgą bendradarbiavimo istoriją, kurią reikia tęsti ir stiprinti. Jis taip pat pažymėjo, kad abi šalys susiduria su panašiais iššūkiais, ypač saugumo srityje, todėl svarbu išlaikyti glaudžius ryšius ir koordinuoti veiksmus.

Nausėda išreiškė viltį, kad naujasis Lenkijos prezidentas bus atviras dialogui ir bendradarbiavimui įvairiose srityse, įskaitant ekonomiką, energetiką ir kultūrą. Jis taip pat pabrėžė, kad abiejų šalių bendradarbiavimas yra svarbus ne tik regioniniu, bet ir Europos Sąjungos kontekste.

Prezidentas Nausėda tikisi, kad artimiausiu metu galės susitikti su prezidentu Nawrockiu ir aptarti abiejų šalių bendradarbiavimo perspektyvas. Jis pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi dirbti kartu su Lenkija siekiant bendrų tikslų ir stiprinant regioninį saugumą bei stabilumą.

Istorinė santykių dinamika

Lietuvos ir Lenkijos santykiai per pastaruosius dešimtmečius patyrė reikšmingą transformaciją. Nuo įtemptos situacijos dėl tautinių mažumų klausimų XX a. pabaigoje iki strateginės partnerystės šiandien – šalys nuėjo ilgą kelią. Ypač pažymėtinas bendradarbiavimo suintensyvėjimas po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, o regiono saugumo situacija dramatiškai pasikeitė.

Andrzejaus Dudos prezidentavimo laikotarpiu (2015-2023) dvišaliai santykiai pasiekė istoriškai aukštą lygį. Buvo įgyvendinti svarbūs infrastruktūriniai projektai, tarp jų – elektros tinklų sinchronizacija, dujotiekio jungtis GIPL, intensyvus bendradarbiavimas „Rail Baltica” projekte. Taip pat stipriai išaugo prekybos apimtys – Lenkija tapo viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių su metine prekybos apyvarta, viršijančia 8 mlrd. eurų.

Saugumo iššūkiai ir NATO rytinis flangas

Rusijos karas prieš Ukrainą dar labiau suartino abi šalis. Lietuva ir Lenkija tapo vienomis aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje, koordinuodamos tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą. NATO rytinio flango stiprinimas išlieka prioritetu abiem šalims.

Andrzejus Nawrockis, prieš tapdamas prezidentu, ėjo gynybos viceministro pareigas ir buvo atsakingas už Lenkijos kariuomenės modernizavimą. Jo patirtis gynybos srityje gali būti ypač vertinga dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Lenkija neseniai paskelbė apie planus padidinti gynybos išlaidas iki 4% BVP, kas yra vienas aukščiausių rodiklių tarp NATO šalių.

Bendras atsakas į Baltarusijos režimo organizuojamą hibridinę migraciją taip pat tapo svarbiu dvišalio bendradarbiavimo aspektu. Abi šalys susidūrė su panašiomis problemomis savo sienose ir ieškojo bendrų sprendimų.

Žvilgsnis į ateitį: bendros galimybės ir iššūkiai

Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas artimiausiais metais tikriausiai koncentruosis į keletą strateginių sričių. Energetinis saugumas išlieka prioritetu, ypač plėtojant atsinaujinančios energetikos projektus ir stiprinant energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Transporto infrastruktūros plėtra, ypač „Rail Baltica” projekto užbaigimas, taip pat išlieka svarbi bendradarbiavimo sritis.

Ekonominiai ryšiai tarp šalių toliau stiprėja. Lenkijos investicijos Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik 40%, o Lietuvos įmonės vis aktyviau ieško galimybių Lenkijos rinkoje. Abipusė prekyba 2023 metais pasiekė rekordinį lygį, ir ši tendencija greičiausiai išliks.

Tautinių mažumų klausimai, nors ir nėra tokie aštrūs kaip anksčiau, vis dar išlieka darbotvarkėje. Prezidentas Nausėda ne kartą pabrėžė, kad šie klausimai turėtų būti sprendžiami konstruktyviu dialogu, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.

Naujas puslapis bendros istorijos knygoje

Lietuva ir Lenkija šiandien stovi ant naujo bendradarbiavimo etapo slenksčio. Bendri iššūkiai – nuo Rusijos keliamos grėsmės iki ekonominių ir energetinių transformacijų – reikalauja dar glaudesnio koordinavimo. Prezidento Nausėdos išreikštas optimizmas dėl būsimo bendradarbiavimo su Nawrockiu atspindi ne tik diplomatinį mandagumą, bet ir realų supratimą, kad šių dviejų kaimyninių valstybių likimas yra glaudžiai susijęs.

Istorija rodo, kad kai Lietuva ir Lenkija veikia išvien, jos gali pasiekti reikšmingų rezultatų. Šiandien, kai Europos saugumo architektūra patiria didžiausius išbandymus per pastaruosius dešimtmečius, šis bendradarbiavimas tampa ne tik pageidautinas, bet ir būtinas. Kaip sakė vienas lenkų diplomatas: „Mūsų bendra istorija kartais mus skyrė, bet dabar ji mus vienija bendram ateities kūrimui”.