Politinė įtampa: Kasčiūnas kelia klausimus dėl Palucko verslo ryšių
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ketina kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl galimų socialdemokrato Gintauto Palucko verslo ryšių. Kasčiūnas teigia, kad šie ryšiai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl būtina išsiaiškinti, ar nėra pažeidimų. Jis pabrėžia, kad tokie klausimai nėra juokai ir reikalauja rimto tyrimo.
Kaltinimų esmė
Konservatorių atstovo L. Kasčiūno susirūpinimą sukėlė informacija apie G. Palucko vadovaujamos įmonės „GP Konsultacijos” veiklą ir galimus ryšius su Rusijos bei Baltarusijos kapitalo įmonėmis. Pasak Kasčiūno, būtina išsiaiškinti, ar socialdemokratų partijos narys neturi interesų konflikto, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją.
„Turime duomenų, kad G. Palucko įmonė galėjo teikti konsultacines paslaugas bendrovėms, turinčioms ryšių su Rusijos ir Baltarusijos kapitalu. Tai kelia rimtų klausimų dėl nacionalinio saugumo, ypač kai kalbame apie Seimo nario pareigas siekiantį politiką,” – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Palucko pozicija
Paluckas savo ruožtu teigia, kad jo verslo veikla yra skaidri ir atitinka visus teisės aktus. Socialdemokratas pabrėžia, kad visos jo įmonės deklaracijos yra viešos, o VMI niekada nėra nustačiusi jokių pažeidimų.
„Tai yra akivaizdus politinis spaudimas artėjant rinkimams. Mano verslo veikla visada buvo skaidri, visos deklaracijos pateiktos laiku ir tinkamai. Esu pasirengęs atsakyti į bet kokius klausimus ir bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis,” – savo socialinio tinklo paskyroje rašė G. Paluckas.
Jis taip pat pabrėžė, kad jo įmonė „GP Konsultacijos” nutraukė visus ryšius su Rusijos ir Baltarusijos kapitalo įmonėmis iškart po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Politinis kontekstas
Šis konfliktas vyksta ypatingai jautriu politiniu laikotarpiu – likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų. Socialdemokratų partija, kuriai priklauso G. Paluckas, šiuo metu pirmauja visuomenės nuomonės apklausose, toli palikdama valdančiuosius konservatorius.
Politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad tokios situacijos nėra neįprastos priešrinkiminiu laikotarpiu.
„Matome klasikinį politinės konkurencijos atvejį, kai oponentai ieško silpnų vietų. Tačiau svarbu, kad tokie klausimai būtų sprendžiami remiantis faktais, o ne politiniais motyvais. Nacionalinio saugumo klausimai neturėtų būti naudojami kaip politinės kovos įrankis,” – teigia T. Janeliūnas.
Teisiniai aspektai
Teisininkai pabrėžia, kad verslo ryšiai su užsienio šalių įmonėmis savaime nėra neteisėti, tačiau tam tikrais atvejais gali kelti saugumo klausimų.
Advokatas Gintaras Balčiūnas aiškina: „Politikų verslo ryšiai visada sulaukia didesnio visuomenės dėmesio. Tačiau svarbu atskirti teisinius ir etinius aspektus. Verslo ryšiai su Rusijos ar Baltarusijos įmonėmis po sankcijų įvedimo gali pažeisti ne tik Lietuvos, bet ir ES teisės aktus.”
Skaidrumas politikoje: tarp realybės ir iliuzijų
Ši situacija vėl atkreipia dėmesį į politikų ir verslo ryšių skaidrumo problematiką Lietuvoje. Nors deklaracijų sistema nuolat tobulinama, vis dar kyla klausimų dėl jos efektyvumo.
Transparency International Lietuvos skyriaus duomenimis, visuomenės pasitikėjimas politikais išlieka žemas – tik 24% Lietuvos gyventojų pasitiki Seimu. Viena pagrindinių priežasčių – nepakankamas skaidrumas ir nuolatiniai skandalai, susiję su politikų interesais.
Nepriklausomai nuo šio konkretaus atvejo baigties, akivaizdu, kad Lietuvai reikia aiškesnių taisyklių dėl politikų verslo interesų. Kol politikai ir toliau balansuo ant interesų konflikto ribos, o institucijos nesiima ryžtingų veiksmų, visuomenės pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir toliau išliks trapus. Galbūt vietoj kaltinimų svaidymo, politikai turėtų susitelkti į sisteminių sprendimų paiešką – juk nacionalinis saugumas prasideda nuo skaidrios ir atsakingos politinės kultūros.