Prezidentas Nausėda siūlo NATO šalims didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė nuomonę, kad NATO valstybės turėtų siekti padidinti savo gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2030 metų. Šis pasiūlymas buvo išsakytas atsižvelgiant į augančias saugumo grėsmes ir poreikį stiprinti Aljanso gynybinius pajėgumus.
Nausėda pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja didesnių investicijų į gynybą, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą regione. Prezidentas taip pat akcentavo, kad Lietuva jau dabar skiria daugiau nei 2 proc. BVP gynybai ir yra pasirengusi toliau didinti šias išlaidas, siekiant prisidėti prie bendrų NATO tikslų. Nausėda ragina kitas NATO šalis sekti šiuo pavyzdžiu ir stiprinti savo įsipareigojimus Aljansui.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Reikia pažymėti, kad 2014 metais, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, NATO valstybės Velso viršūnių susitikime įsipareigojo siekti 2 proc. BVP gynybos finansavimo iki 2024 metų. Tačiau iki šiol šį tikslą pasiekė tik nedidelė dalis Aljanso narių. Pagal naujausius NATO duomenis, 2023 metais šį rodiklį pasiekė tik 11 iš 32 NATO valstybių, tarp jų – Lietuva, Lenkija, Estija ir JAV.
Lietuvos gynybos biudžetas 2023 metais pasiekė 2,52 proc. BVP, o 2024 metais planuojama jį padidinti iki 2,75 proc. BVP. Šalies Seimas yra priėmęs politinių partijų susitarimą, kuriuo įsipareigojama gynybos finansavimą didinti iki 3 proc. BVP.
Ekspertų nuomonės
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad Nausėdos pasiūlymas yra ambicingas, tačiau atspindi realią saugumo situaciją.
„Turime suprasti, kad kalbame ne tik apie Ukrainos karą, bet ir apie ilgalaikę Rusijos keliamą grėsmę. 5 proc. BVP atrodo daug, tačiau Šaltojo karo metais daugelis NATO valstybių skirdavo panašią dalį savo ekonomikos gynybai,” – pabrėžė ekspertas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau yra pažymėjęs, kad 2 proc. turėtų būti laikoma ne viršūne, o žemiausia riba gynybos finansavimui. Tuo tarpu JAV pareigūnai ne kartą kritikavo Europos sąjungininkus dėl nepakankamų investicijų į gynybą.
Naujų grėsmių akivaizdoje
Prezidento Nausėdos pasiūlymas didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP atspindi ne tik tradicines karines grėsmes, bet ir naujus iššūkius, tokius kaip kibernetinis saugumas, hibridinės grėsmės ir dirbtinio intelekto panaudojimas kariniams tikslams.
Lietuva jau dabar yra viena iš lyderių NATO, investuojanti į gynybos technologijų plėtrą. 2023 metais šalis įsigijo NASAMS oro gynybos sistemas, o taip pat aktyviai dalyvauja NATO priešakinių pajėgų bataliono veikloje.
Realybės žvilgsnis: ar įmanoma pasiekti 5 proc.?
Nors prezidento Nausėdos pasiūlymas yra drąsus ir ateities iššūkius atitinkantis žingsnis, daugeliui NATO valstybių pasiekti 5 proc. BVP gynybos finansavimą būtų milžiniškas iššūkis. Ypač sudėtinga tai būtų didžiosioms Europos ekonomikoms, tokioms kaip Vokietija ar Italija, kurios vis dar kovoja, kad pasiektų dabartinį 2 proc. tikslą.
Nepaisant to, Rusijos agresija Ukrainoje iš esmės pakeitė Europos saugumo architektūrą. Šalys, kurios anksčiau vengė didinti gynybos išlaidas, dabar peržiūri savo pozicijas. Suomija ir Švedija prisijungė prie NATO, o Vokietija paskelbė apie istorinį 100 milijardų eurų investicijų į gynybą paketą.
Prezidento Nausėdos žinutė aiški – saugumo kaina yra didelė, bet nesaugumo kaina būtų dar didesnė. Lietuvos patirtis rodo, kad ryžtingi sprendimai gynybos srityje ne tik stiprina šalies saugumą, bet ir didina jos patikimumą tarptautinėje arenoje. Ar kitos NATO valstybės išgirs šį raginimą – parodys artimiausi metai, tačiau viena aišku – senasis požiūris į Europos saugumą jau nebegrįš.