Pirmosios matematikos egzamino dalies rezultatai džiugina švietimo bendruomenę
Nacionalinis egzaminų centras paskelbė pirmosios matematikos egzamino dalies rezultatus. Šiemet egzaminą laikė rekordinis skaičius abiturientų – net 16,782, o rezultatai rodo, kad mokinių pasiekimai gerokai pagerėjo lyginant su praėjusiais metais. Daugiau nei 70% mokinių surinko aukštesnius nei vidutinius balus, o tai rodo, kad mokyklos ir mokytojai sėkmingai prisitaikė prie naujų mokymo metodų ir programų.
Lyginant su 2023 metais, kai aukštesnius nei vidutinius balus surinko tik 58% abiturientų, šių metų rezultatai yra ženklus šuolis į priekį. Ypač gerai pasirodė didmiesčių gimnazijų mokiniai – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mokyklose net 82% abiturientų surinko daugiau nei 50 balų iš 100 galimų.
Ekspertų įžvalgos
Švietimo ekspertai teigia, kad šie rezultatai yra teigiamas ženklas, rodantis, jog investicijos į švietimo sistemą duoda vaisių. Taip pat pastebima, kad mokiniai vis dažniau renkasi papildomus užsiėmimus ir konsultacijas, siekdami geriau pasiruošti egzaminams.
„Matome, kad per pastaruosius dvejus metus įdiegtos nuotolinio mokymosi platformos ir skaitmeniniai įrankiai padeda mokiniams geriau įsisavinti sudėtingas matematikos temas,” – teigia Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. Remigijus Paulavičius. „Taip pat svarbu paminėti, kad nuo 2022 metų pradėta taikyti atnaujinta matematikos mokymo programa, kuri labiau orientuota į praktinį žinių taikymą, o ne vien teorinių formulių išmokimą.”
Iššūkiai ir kritika
Vis dėlto, kai kurie mokiniai ir jų tėvai išreiškė susirūpinimą dėl egzamino sudėtingumo. Jie teigia, kad kai kurios užduotys buvo pernelyg sudėtingos ir reikalavo daugiau laiko nei buvo numatyta. Švietimo ministerija pažadėjo atsižvelgti į šiuos atsiliepimus ir, jei reikės, peržiūrėti egzamino struktūrą ateityje.
Socialiniuose tinkluose abiturientai dalijosi nuomonėmis apie 18-ąją užduotį, kuri, anot jų, buvo ypač sudėtinga ir reikalavo gilesnių žinių apie integralų taikymą. „Kai pamačiau tą užduotį, supratau, kad net konsultacijose tokių pavyzdžių nesame nagrinėję,” – rašė abiturientė Ieva iš Panevėžio.
Ateities perspektyvos
Ateinančiais metais planuojama dar labiau stiprinti mokytojų kvalifikaciją ir tobulinti mokymo programas, siekiant užtikrinti, kad visi mokiniai turėtų vienodas galimybes pasiekti gerų rezultatų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau paskelbė, kad 2025 metais bus skirta papildomai 3,5 mln. eurų matematikos mokytojų kvalifikacijos kėlimui ir metodinės medžiagos atnaujinimui. Taip pat planuojama įdiegti naują matematikos pasiekimų vertinimo sistemą, kuri leis tiksliau identifikuoti mokinių stipriąsias ir silpnąsias puses.
Skaičių kalba: ką rodo rezultatų statistika
Šių metų rezultatai ne tik džiugina, bet ir verčia susimąstyti. Nors bendras pažangos šuolis akivaizdus, regioniniai skirtumai išlieka ryškūs. Mažesnių miestelių mokyklose aukštesnius balus pasiekė tik 62% mokinių, o tai signalizuoja apie būtinybę toliau mažinti švietimo kokybės atotrūkį tarp regionų. Kita vertus, stebima ir teigiama tendencija – merginos šiemet pasiekė beveik tokius pat gerus rezultatus kaip vaikinai, nors tradiciškai matematikos egzaminuose berniukai dažnai pralenkdavo mergaites. Tai rodo, kad stereotipai apie „mergaitiškas” ir „berniukiškas” disciplinas pamažu nyksta, o švietimo sistema tampa labiau įtrauki. Žvelgiant į ateitį, svarbu ne tik džiaugtis pagerėjusiais rezultatais, bet ir užtikrinti, kad kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties, turėtų galimybę atskleisti savo potencialą.