Politinė įtampa: Kasčiūnas kreipiasi į VMI dėl Palucko verslo ryšių su Rusija
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ketina kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl galimų socialdemokrato Gintauto Palucko verslo ryšių su Rusija. Pasak Kasčiūno, šie ryšiai kelia rimtų klausimų dėl nacionalinio saugumo, todėl būtina išsiaiškinti, ar nėra pažeidžiami Lietuvos įstatymai.
Kasčiūnas teigia, kad Palucko verslo interesai gali būti susiję su Rusijos rinka, o tai kelia susirūpinimą dėl galimo poveikio Lietuvos politinei sistemai. Jis pabrėžia, kad tokie klausimai nėra juokas ir reikalauja rimto tyrimo. Anot jo, būtina užtikrinti, kad Lietuvos politikai neturėtų jokių interesų, kurie galėtų kelti grėsmę šalies saugumui.
Gintautas Paluckas, savo ruožtu, neigia bet kokius neteisėtus ryšius su Rusija ir teigia, kad jo verslo veikla yra skaidri ir atitinka visus teisės aktus. Jis tvirtina, kad šie kaltinimai yra nepagrįsti ir siejami su politiniais motyvais.
Kontekstas ir ankstesni pareiškimai
Šis konfliktas nėra naujas – jau anksčiau, 2023 metų pabaigoje, L. Kasčiūnas viešai kėlė klausimus dėl G. Palucko įmonės „GP Transekspedicija” veiklos. Pagal viešai prieinamus duomenis, ši įmonė teikia logistikos ir transporto paslaugas, o jos finansiniai rodikliai per pastaruosius metus ženkliai išaugo.
Anot Registrų centro duomenų, „GP Transekspedicija” 2022 metais deklaravo beveik 2 mln. eurų pajamų, kas yra 40% daugiau nei ankstesniais metais. Šis augimas sutapo su Rusijos invazijos į Ukrainą pradžia ir vėlesniais ES sankcijų Rusijai įvedimais.
G. Paluckas, buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas, yra viešai pasisakęs, kad jo įmonė nutraukė bet kokius tiesioginius verslo ryšius su Rusija ir Baltarusija nuo 2022 m. vasario, kai prasidėjo plataus masto karas Ukrainoje. Tačiau L. Kasčiūnas teigia turįs informacijos, kad netiesioginiai ryšiai galėjo išlikti per trečiąsias šalis.
Teisinė bazė ir galimos pasekmės
Lietuvos įstatymai draudžia verslo santykius su Rusijos subjektais, kuriems taikomos ES sankcijos. 2022 m. priimtas Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo pakeitimas sugriežtino atsakomybę už sankcijų apėjimą, numatant baudas iki 5% metinių įmonės pajamų.
Teisininkai pastebi, kad šioje situacijoje svarbu atskirti politinę retoriką nuo faktinių įrodymų. „Politikų verslo interesai visada sulaukia didesnio visuomenės dėmesio, tačiau bet kokie kaltinimai turi būti pagrįsti konkrečiais įrodymais, o ne prielaidomis,” – teigia Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Mizaras.
VMI atstovai kol kas susilaiko nuo komentarų, tik patvirtina, kad gavę oficialų kreipimąsi, jį nagrinės bendra tvarka.
Geopolitinė šachmatų partija
Šis atvejis iliustruoja sudėtingą Lietuvos politikų ir verslo santykių pynę geopolitinių įtampų kontekste. Rusijos agresija Ukrainoje privertė peržiūrėti ne tik valstybės saugumo politiką, bet ir verslo ryšius. Lietuvos, kaip NATO ir ES narės, pozicija yra aiški – ekonominė izoliacija yra viena iš priemonių spaudžiant Rusiją nutraukti karą.
Tačiau riba tarp politinių kaltinimų ir realių grėsmių kartais išsitrynė. Viena vertus, būtina užtikrinti, kad politikai neturėtų interesų konflikto su valstybės saugumo prioritetais. Kita vertus, politiniai oponentai gali pasinaudoti šiomis aplinkybėmis siekdami diskredituoti konkurentus.
Nepriklausomai nuo šio konkretaus atvejo baigties, diskusija apie politikų verslo interesus ir jų suderinamumą su nacionalinio saugumo interesais lieka aktuali. Galbūt atėjo laikas svarstyti apie dar griežtesnius skaidrumo standartus politikams, ypač tiems, kurie dirba su nacionalinio saugumo klausimais. Tik tada galėsime būti tikri, kad mūsų politiniai sprendimai nėra veikiami pašalinių interesų šešėlių.