Politinė vienybė prieš asmeninę naudą: Žemaitaitis išreiškia paramą premjerei
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis išreiškė paramą premjerei Ingridai Šimonytei, teigdamas, kad šiuo metu Lietuva susiduria su daug sudėtingesnėmis problemomis nei politiniai nesutarimai. Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra susitelkti į esminius šalies klausimus, tokius kaip ekonomikos augimas, socialinė gerovė ir nacionalinis saugumas.
Žemaitaitis ragino politikus dirbti kartu ir ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi visiems Lietuvos gyventojams, o ne skaldyti visuomenę dėl asmeninių ar partinių interesų. Jis taip pat pažymėjo, kad dabartinė situacija reikalauja vienybės ir bendradarbiavimo, siekiant įveikti iššūkius, su kuriais susiduria šalis.
Netikėtas politinis posūkis
Remigijaus Žemaitaičio parama premjerei daugeliui politikos apžvalgininkų pasirodė netikėta, atsižvelgiant į tai, kad politikas, vadovaujantis partijai „Laisvė ir teisingumas”, anksčiau ne kartą kritikavo valdančiąją koaliciją. Dar 2022 metų pabaigoje jis griežtai pasisakė prieš vyriausybės ekonominę politiką ir mokesčių reformas.
„Politikoje kartais turime atidėti į šalį asmeninius nesutarimus ir žiūrėti į platesnį paveikslą,” – paaiškino Žemaitaitis žurnalistams po Seimo posėdžio. „Šiuo metu Lietuva susiduria su rimtais iššūkiais – nuo migracijos krizės iki energetinio saugumo problemų. Mūsų pareiga yra dirbti kartu.”
Geopolitiniai iššūkiai skatina vienybę
Politologo Tomo Janeliūno vertinimu, tokį Žemaitaičio požiūrį galėjo lemti sudėtinga geopolitinė situacija regione. Rusijos karas prieš Ukrainą, įtampa su Baltarusija ir nuolatinės hibridinės grėsmės verčia politikus peržiūrėti savo pozicijas.
„Kai valstybė susiduria su išorinėmis grėsmėmis, vidaus politikoje dažnai matome didesnį konsensusą, ypač nacionalinio saugumo klausimais,” – teigia Janeliūnas.
Šiuo metu Lietuvos politikai sprendžia sudėtingus klausimus, susijusius su:
– Gynybos finansavimu (siekiama išlaikyti 3% BVP)
– Energetine nepriklausomybe nuo Rusijos
– Ekonomikos atsparumu infliacijos akivaizdoje
– Paramos Ukrainai tęstinumu
Premjerės reakcija
Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu teigiamai įvertino Žemaitaičio pareiškimą. „Vertinu konstruktyvų požiūrį ir siūlymą bendradarbiauti. Lietuva tikrai susiduria su iššūkiais, kuriems įveikti reikia visų politinių jėgų pastangų,” – komentavo Šimonytė socialiniame tinkle.
Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad yra atvira dialogui su visomis parlamentinėmis partijomis dėl strateginių valstybės klausimų, nepaisant ideologinių skirtumų.
Kada politika tampa valstybės reikalu?
Žemaitaičio pareiškimas atspindi platesnę tendenciją Europos politikoje, kai krizių akivaizdoje partijos linksta į platesnį bendradarbiavimą. Panašūs procesai pastebimi Suomijoje, Švedijoje ir kitose Baltijos šalyse, kur nacionalinio saugumo klausimai tampa prioritetu prieš partinę politiką.
Lietuvos politinėje istorijoje jau būta atvejų, kai skirtingų pažiūrų politikai susivienydavo bendram tikslui – ryškiausias pavyzdys buvo Sąjūdžio laikotarpis ir vėlesnės pastangos integruotis į NATO bei ES.
Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius pastebi: „Politikai, kurie sugeba pakilti virš kasdienių rietenų ir žvelgti į ilgalaikę šalies perspektyvą, ilgainiui laimi didesnį rinkėjų pasitikėjimą.”
Ar vienybė išliks?
Artėjant 2024 metų Seimo rinkimams, politinė įtampa neišvengiamai didės. Tačiau Žemaitaičio pareiškimas gali būti ženklas, kad bent jau strateginiais klausimais Lietuvos politikai gali rasti bendrą kalbą.
Politologė Ainė Ramonaitė mano, kad tokia situacija gali būti naudinga Lietuvos demokratijai: „Sveika politinė konkurencija yra būtina, tačiau tam tikrais klausimais, ypač susijusiais su nacionaliniu saugumu ir strateginiais sprendimais, politinis elitas turėtų demonstruoti vienybę.”
Žemaitaičio pareiškimas, nors ir netikėtas, primena seną tiesą – tikri valstybininkai kartais turi peržengti partinių interesų ribas. Galbūt būtent tokių sprendimų Lietuvai šiandien ir reikia labiausiai.
Tarp principų ir pragmatizmo
Politinė vienybė krizių akivaizdoje nėra naujas reiškinys, tačiau kiekvienas toks žingsnis vertas dėmesio. Žemaitaičio parama premjerei parodo, kad net ir įtemptoje Lietuvos politinėje arenoje įmanoma rasti bendrą kalbą, kai to reikalauja valstybės interesai. Ar ši vienybė išliks ilgesnį laiką, ar tai tik trumpalaikis pragmatizmo blyksnis – parodys laikas. Tačiau viena aišku: sudėtingais laikais valstybės vairas turėtų būti svarbesnis už partinę vėliavą, o politikų gebėjimas atpažinti šį skirtumą dažnai tampa tikruoju jų valstybinio mąstymo išbandymu.