Lietuvos pasieniečiai apgręžė 19 neteisėtų migrantų: kasdienė kova prie sienos
Lietuvos pasieniečiai per pastarąją parą apgręžė 19 neteisėtai į šalį bandžiusių patekti migrantų. Šis skaičius atspindi nuolatinį Lietuvos pasieniečių darbą, siekiant užtikrinti valstybės sienos saugumą ir užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Pasieniečiai nuolat patruliuoja ir stebi sienos ruožus, naudodami modernias technologijas ir bendradarbiaudami su kitomis institucijomis. Šios priemonės padeda efektyviai valdyti migracijos srautus ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų.
Migracijos situacija prie Baltarusijos sienos
Nuo 2021 m. vasaros, kai prasidėjo Baltarusijos režimo organizuota hibridinė ataka, Lietuva susiduria su nuolatiniais bandymais kirsti sieną neteisėtai. Vien 2023 metais buvo užfiksuota daugiau nei 6000 bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną. Tai beveik dvigubai daugiau nei 2022 metais, kai buvo užfiksuota apie 3200 tokių bandymų.
Pasieniečių duomenimis, dauguma sulaikytų migrantų yra iš Irako, Sirijos, Afganistano ir Afrikos šalių. Jie dažniausiai teigia, kad Baltarusijos pareigūnai juos atveža prie sienos ir nurodo, kur ir kaip ją kirsti.
Technologiniai sprendimai sienai apsaugoti
Lietuvos pasienio apsaugos tarnyba naudoja įvairias technologines priemones sienai stebėti:
– Stebėjimo bokštus su termovizoriais
– Dronus su naktinio matymo kameromis
– Judesio daviklius ir pažangias signalizacijos sistemas
– Fizinį barjerą – 4 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela
2022 m. pabaigoje baigta 550 km ilgio fizinio barjero statyba kainavo apie 152 mln. eurų. Tačiau, kaip pažymi ekspertai, vien fizinės kliūtys neužtikrina visiškos apsaugos – būtina nuolatinė stebėsena ir operatyvus reagavimas.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuva aktyviai bendradarbiauja su ES sienų apsaugos agentūra FRONTEX. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 100 FRONTEX pareigūnų iš įvairių ES šalių, kurie padeda stebėti sieną ir reaguoti į incidentus.
Taip pat Lietuva kartu su Latvija ir Lenkija dalinasi žvalgybine informacija apie migrantų judėjimą ir koordinuoja veiksmus. Šios trys šalys ne kartą kreipėsi į ES institucijas, prašydamos papildomo finansavimo sienos apsaugai ir teisinio reguliavimo pakeitimų, kurie leistų efektyviau kovoti su hibridinėmis grėsmėmis.
Žmogiškasis faktorius prie sienos
Nors technologijos vaidina svarbų vaidmenį, pasieniečių darbas išlieka ypač sudėtingas ir reikalaujantis. Jie dirba įvairiomis oro sąlygomis, dažnai naktimis, miškingose ir pelkėtose vietovėse.
„Kiekviena pamaina yra skirtinga. Kartais ramu, o kartais per naktį tenka reaguoti į keliolika incidentų skirtingose vietose,” – pasakoja pasienietis Tomas (vardas pakeistas), jau trejus metus dirbantis Varėnos pasienio užkardoje.
Pasieniečiai taip pat susiduria su psichologiniu spaudimu, kai tenka priimti sprendimus dėl žmonių, bandančių patekti į šalį, likimo.
Sienos sargyboje: tarp pareigos ir iššūkių
Migracijos krizė prie Lietuvos sienos nėra vien nacionalinis klausimas – tai dalis platesnės geopolitinės situacijos, kurioje Baltarusijos režimas naudoja migrantus kaip įrankį spaudimui daryti. Europos Komisijos duomenimis, tokia hibridinė taktika kelia grėsmę visam Šengeno erdvės saugumui.
Lietuvos pasieniečiai kasdien stovi pirmose šios kovos linijose, balansuodami tarp humanitarinių vertybių ir valstybės saugumo užtikrinimo. Nors 19 apgręžtų migrantų per parą gali atrodyti kaip nedidelis skaičius, už jo slypi nuolatinis budėjimas, technologijų ir žmogiškųjų išteklių mobilizavimas bei tarptautinės diplomatijos pastangos.
Kol Europos Sąjunga ieško ilgalaikių sprendimų migracijos politikai, Lietuvos sienos sargai ir toliau lieka budrūs – nesvarbu, ar sninga, ar lyja, ar šviečia saulė. Jų kasdienė rutina tapo nematoma, bet gyvybiškai svarbia demokratinės Europos gynybos linija.