Kremliaus finansuotas advokatas skaitė paskaitas Lietuvos kariams
Lietuvoje kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad advokatas, gavęs paramą iš Kremliaus, skaitė paskaitas Lietuvos kariams. Šis advokatas, kuris anksčiau buvo susijęs su Rusijos valdžios struktūromis, dalyvavo mokymuose, skirtuose Lietuvos kariuomenei. Tai sukėlė didelį susirūpinimą dėl galimo informacijos nutekėjimo ir saugumo grėsmių.
Lietuvos kariuomenė teigia, kad advokatas buvo pakviestas kaip nepriklausomas ekspertas, tačiau dabar pradėtas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip jis galėjo gauti tokį kvietimą ir kokią informaciją galėjo perduoti. Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad visos paskaitos buvo viešos ir jose nebuvo aptariama slapta informacija.
Vis dėlto, šis incidentas atkreipė dėmesį į būtinybę griežčiau tikrinti asmenis, kurie kviečiami dalyvauti kariuomenės renginiuose. Lietuvos valdžios institucijos žada imtis priemonių, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų. Tuo tarpu advokatas neigia bet kokius kaltinimus ir teigia, kad jo paskaitos buvo orientuotos tik į teisinius klausimus, neturint jokių politinių ar šnipinėjimo tikslų.
Ryšiai su Rusija ir finansavimo šaltiniai
Valstybės saugumo departamento (VSD) atliktas tyrimas atskleidė, kad minimas advokatas, kurio pavardė dėl vykstančio tyrimo kol kas neviešinama, 2018-2021 metais gavo daugiau nei 150 tūkst. eurų iš Rusijos fondo „Russkij Mir”, kuris yra žinomas kaip Kremliaus minkštosios galios įrankis užsienyje. Šios lėšos buvo pervestos per sudėtingą įmonių tinklą, įskaitant ofšorines bendroves Kipre ir Latvijoje.
Advokatas anksčiau dirbo vienoje iš didžiausių Lietuvos advokatų kontorų, tačiau 2019 metais įkūrė savo privačią praktiką, specializuojančią tarptautinės teisės klausimais. Jis taip pat dėstė vienoje iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, kur galėjo užmegzti kontaktus su kariuomenės atstovais.
Paskaitos kariams ir galimos pasekmės
Pasak Krašto apsaugos ministerijos atstovų, minimas advokatas 2022-2023 metais pravedė šešis seminarus įvairiuose kariuomenės daliniuose tema „Tarptautinė humanitarinė teisė ir jos taikymas ginkluotų konfliktų metu”. Šie seminarai buvo dalis platesnės mokymo programos, skirtos karininkams.
NATO saugumo ekspertas Tomas Jermalavičius, komentuodamas situaciją, pabrėžė: „Net jei paskaitos buvo viešos ir jose nebuvo aptariama slapta informacija, toks asmuo gali rinkti žvalgybinę informaciją stebėdamas karių reakcijas, užduodamas nekaltas klausimus ir fiksuodamas detales apie kariuomenės struktūrą, moralę ir pasirengimą.”
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sušaukė skubų posėdį, kuriame pareikalavo išsamaus paaiškinimo iš Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės. „Tai rimtas saugumo pažeidimas, kuris parodo spragas mūsų patikros sistemoje,” – sakė jis žurnalistams po posėdžio.
Hibridinio karo frontas
Šis incidentas nėra pirmas kartas, kai Rusija bando infiltruoti Lietuvos institucijas. 2021 metais VSD metinėje ataskaitoje buvo įvardyta, kad Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviai verbuoja Lietuvos piliečius, ypač tuos, kurie turi prieigą prie jautrios informacijos ar dirba strateginėse institucijose.
Lietuva, būdama NATO rytinio flango valstybe ir aktyviai remiant Ukrainą, yra ypač dažnas Rusijos hibridinių atakų taikinys. Šis skandalas atskleidė, kad net ir gerai apsaugotose institucijose, tokiose kaip kariuomenė, gali atsirasti pažeidžiamų vietų.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas jau paskelbė apie naujas priemones, kurios bus įgyvendintos artimiausiomis savaitėmis: „Stiprinsime patikros mechanizmus, peržiūrėsime visus išorinius ekspertus ir lektorius, įvesime papildomą saugumo patikrą visiems, kas turi kontaktą su mūsų kariais.”
Budrumo pamoka
Ši istorija – tai skaudus priminimas, kad informacinis ir hibridinis karas vyksta kasdien, net ir tada, kai nematome tiesioginių jo apraiškų. Advokato atvejis atskleidžia, kaip subtiliai gali būti mezgami įtakos tinklai, kaip lengvai galima prasiskverbti pro institucijų apsaugos sistemas prisidengiant ekspertinėmis žiniomis.
Kariuomenės, kaip ir kitų valstybinių institucijų, budrumas turi būti nuolatinis. Kaip pažymėjo vienas iš Lietuvos kibernetinio saugumo ekspertų: „Šiandien priešas nebūtinai ateina su ginklu – jis gali ateiti su diplomu, ekspertine nuomone ar draugiška šypsena.” Tikėkimės, kad ši pamoka sustiprins mūsų kolektyvinį imunitetą prieš tokias hibridines grėsmes, o valstybės institucijos įgyvendins žadėtas priemones ne tik popieriuje, bet ir praktikoje.