Lietuvos žvalgybos tarnybos: nėra duomenų apie Rusijos bandymus verbuoti moksleivius
Lietuvos žvalgybos tarnybos šiuo metu neturi informacijos, kad Rusijos specialiosios tarnybos bandytų užverbuoti Lietuvos moksleivius. Tai patvirtino Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas spaudai Vytautas Vitkauskas. Jis pabrėžė, kad nors tokios informacijos nėra, visada būtina išlikti budriems ir stebėti situaciją.
Vitkauskas taip pat pažymėjo, kad VSD nuolat stebi ir analizuoja galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, įskaitant ir galimus bandymus verbuoti Lietuvos piliečius. Jis pridūrė, kad šiuo metu nėra jokių konkrečių duomenų, kurie rodytų, jog Rusijos tarnybos aktyviai siektų užverbuoti Lietuvos moksleivius.
Vis dėlto, VSD atstovas pabrėžė, kad svarbu išlikti budriems ir informuoti apie bet kokius įtartinus veiksmus ar bandymus užmegzti kontaktą su nepažįstamais asmenimis, ypač jei jie siekia gauti jautrią informaciją. Vitkauskas ragino visuomenę būti atsargiai ir pranešti apie bet kokius įtartinus atvejus atitinkamoms institucijoms.
Regiono kontekstas ir ankstesnės verbavimo praktikos
Nors Lietuvoje tokių atvejų nefiksuojama, kaimyninėse šalyse situacija kiek kitokia. Estijos saugumo policija (KAPO) 2023 m. metinėje ataskaitoje nurodė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos vis dažniau taiko naujus verbavimo metodus, įskaitant socialinių tinklų naudojimą jaunesniems asmenims pasiekti. Latvijos saugumo tarnybos taip pat yra pranešusios apie pavienius bandymus užmegzti kontaktus su jaunais žmonėmis.
Ekspertai pastebi, kad Rusijos specialiosios tarnybos dažnai taiko ilgalaikio verbavimo strategiją, kai kontaktai su potencialiais verbavimo objektais užmezgami dar jiems esant mokyklinio amžiaus, tačiau aktyvuojami tik po kelerių metų, kai asmuo potencialiai užima svarbesnę poziciją ar turi prieigą prie vertingos informacijos.
„Rusijos žvalgybos metodai nuolat evoliucionuoja, ypač skaitmeninėje erdvėje. Jie gali prasidėti nuo nekaltai atrodančių kontaktų socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose ar specializuotuose forumuose,” – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius.
Prevencinės priemonės švietimo įstaigose
Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su VSD ir kitomis saugumo institucijomis jau kelerius metus vykdo prevencines programas mokyklose. Nuo 2022 m. pradėta įgyvendinti speciali programa „Saugus internetas – saugi Lietuva„, kurios metu moksleiviai supažindinami su informacinėmis grėsmėmis ir mokomi atpažinti galimus verbavimo ar manipuliacijos požymius.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė patvirtino, kad ministerija nuolat bendradarbiauja su saugumo institucijomis: „Mokykloms reguliariai teikiamos metodinės rekomendacijos, kaip atpažinti ir reaguoti į galimus bandymus manipuliuoti ar verbuoti moksleivius. Taip pat organizuojami mokymai mokytojams, kaip kalbėti su mokiniais apie informacinio saugumo svarbą.”
Skaitmeninė akyluma – geriausia apsauga
Nors šiuo metu konkrečių grėsmių nenustatyta, ekspertai pabrėžia, kad skaitmeninė higiena ir kritinis mąstymas tampa esminiais įgūdžiais. Moksleiviai turėtų būti ypač atsargūs su asmenine informacija socialiniuose tinkluose, kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir netikėtus kontaktus.
VSD rekomenduoja atkreipti dėmesį į kelis įtartinus požymius: netikėtus kontaktus iš nepažįstamų asmenų, ypač užsieniečių; neįprastai dosnias darbo ar stažuočių užsienyje pasiūlas; prašymus pasidalinti informacija apie šeimą, mokyklą ar bendruomenę; bandymus įtraukti į veiklą, kuri atrodo įtartina ar neteisėta.
„Šiandien informacinis saugumas – ne tik valstybės institucijų, bet ir kiekvieno piliečio rūpestis. Jaunosios kartos atsparumas informacinėms grėsmėms formuoja mūsų valstybės saugumo ateitį,” – reziumavo Vitkauskas, pabrėždamas, kad nors akivaizdžių grėsmių nenustatyta, budrumo niekada nebūna per daug šiuolaikiniame geopolitiniame kontekste.