Lietuvos žvalgybos tarnybos neturi duomenų apie Rusijos bandymus verbuoti moksleivius
Lietuvos žvalgybos tarnybos šiuo metu neturi informacijos, kad Rusijos tarnybos bandytų užverbuoti Lietuvos moksleivius. Tai patvirtino Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovas. Nors pastaruoju metu buvo pasirodę pranešimų apie galimus bandymus įtraukti jaunimą į Rusijos veiklas, VSD teigia, kad šiuo metu nėra jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių tokius veiksmus.
VSD atstovas pabrėžė, kad tarnyba nuolat stebi situaciją ir yra pasirengusi reaguoti į bet kokius grėsmių signalus. Jis taip pat ragino visuomenę būti budrią ir pranešti apie bet kokius įtartinus veiksmus, kurie galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Lietuvos valdžios institucijos nuolat bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, siekdamos užtikrinti šalies saugumą ir užkirsti kelią bet kokioms galimoms grėsmėms. Nors šiuo metu nėra konkrečių įrodymų apie Rusijos tarnybų veiklą prieš Lietuvos moksleivius, situacija yra nuolat stebima, siekiant užtikrinti, kad bet kokie potencialūs pavojai būtų laiku identifikuoti ir neutralizuoti.
Istoriniai precedentai ir regioninis kontekstas
Nors Lietuvoje tokia veikla neužfiksuota, Baltijos šalyse anksčiau būta panašių atvejų. 2022 metais Estijos saugumo policija (KAPO) pranešė apie kelis atvejus, kai Rusijos žvalgybos tarnybos bandė užmegzti kontaktus su jaunais estais per socialinius tinklus, siūlydamos pinigų už paprastus uždavinius, kurie vėliau galėjo virsti žvalgybinio pobūdžio užduotimis.
Latvijos saugumo tarnybos 2023 m. metinėje ataskaitoje taip pat minėjo, kad Rusijos žvalgybos tarnybos vis dažniau naudoja socialinius tinklus kaip įrankį potencialiems kontaktams užmegzti, ypač taikantis į jaunimą, kuris dar neturi pakankamai kritinio mąstymo įgūdžių atpažinti tokias grėsmes.
VSD atstovo teigimu, Lietuvoje veikia prevencijos programos, skirtos šviesti jaunimą apie informacines grėsmes: „Mūsų tikslas – ne tik stebėti galimas grėsmes, bet ir ugdyti jaunų žmonių atsparumą priešiškų valstybių propagandai bei verbavimo bandymams„.
Ekspertų įžvalgos apie šiuolaikinius verbavimo metodus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Nerijus Maliukevičius atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai verbavimo metodai gerokai skiriasi nuo tradicinių:
„Šiandien verbavimas dažnai prasideda virtualioje erdvėje – per žaidimų platformas, socialinius tinklus ar specializuotus forumus. Užsienio žvalgybos tarnybos gali prisistatyti kaip bendraamžiai, siūlyti draugystę ar bendrus interesus atitinkančias veiklas, ir tik vėliau, užmezgus pasitikėjimo ryšį, pereiti prie tikrųjų tikslų.”
Pasak eksperto, paaugliai yra ypač pažeidžiami, nes dažnai ieško pripažinimo, turi finansinių poreikių, o kartais – ir nuotykių troškimą, kurį gali išnaudoti užsienio žvalgybos.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, 2023 metais Lietuvoje užfiksuota beveik 15% daugiau bandymų įsilaužti į jaunų žmonių socialinių tinklų paskyras, lyginant su ankstesniais metais. Nors tiesioginio ryšio su užsienio žvalgybomis nenustatyta, tačiau tai rodo didėjantį susidomėjimą jaunimo skaitmeniniais pėdsakais.
Budrumas – geriausias skydas
Nors Lietuvos žvalgybos tarnybos kol kas neaptiko konkrečių Rusijos bandymų verbuoti moksleivius, regioninė patirtis rodo, kad tokia grėsmė yra reali ir nuolat kintanti. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur informacinis karas vyksta lygiagrečiai su tradicinėmis konfrontacijomis, jaunimo apsauga nuo manipuliacijų tampa vienu svarbiausių nacionalinio saugumo elementų.
Saugumo ekspertai rekomenduoja tėvams atvirai kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį internete, mokykloms – įtraukti medijų raštingumo ir kritinio mąstymo ugdymą į mokymo programas, o patiems jauniems žmonėms – vadovautis sveiku skepticizmu bendraujant su nepažįstamaisiais internete, ypač kai siūloma finansinė nauda ar prašoma asmeninės informacijos.
Kaip pažymėjo VSD atstovas, pilietinis budrumas ir laiku perduota informacija apie įtartinus kontaktus gali būti tas lemiamas veiksnys, padedantis užkirsti kelią potencialioms grėsmėms dar joms neišsivysčius į rimtą nacionalinio saugumo problemą.