Migracijos spaudimas Lietuvos pasienyje: naujausi duomenys
Per pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai apgręžė 19 migrantų, bandžiusių neteisėtai kirsti valstybės sieną. Šis skaičius atspindi nuolatinį migracijos srautą, su kuriuo susiduria Lietuvos pasienio tarnybos. Pasieniečiai nuolat patruliuoja ir stebi sienos ruožus, siekdami užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir užtikrinti valstybės sienos saugumą.
Šios priemonės yra dalis didesnių pastangų, skirtų valdyti migracijos krizę, kurią sukėlė padidėjęs migrantų srautas per Baltarusijos sieną. Lietuvos valdžios institucijos ir toliau bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, siekdamos rasti ilgalaikius sprendimus šiai problemai.
Migracijos tendencijos 2024 metais
Nuo metų pradžios Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) jau užfiksavo daugiau nei 1200 bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną. Palyginti su 2023 metų tuo pačiu laikotarpiu, pastebimas apie 15% sumažėjimas, tačiau ekspertai įspėja, kad artėjant šiltajam sezonui migracijos srautai gali vėl intensyvėti.
VSAT duomenimis, dauguma bandančių kirsti sieną asmenų yra kilę iš Irako, Sirijos, Afganistano ir kai kurių Afrikos šalių. Pastaruoju metu pastebėta tendencija, kad migrantai vis dažniau bando kirsti sieną mažomis 3-5 asmenų grupėmis, o ne didesniais būriais kaip anksčiau.
Technologiniai sprendimai sienų apsaugai
Lietuva toliau stiprina sienos apsaugą, diegdama modernias stebėjimo sistemas. Šiuo metu jau veikia daugiau nei 500 stebėjimo kamerų, o sienos ruožas yra saugomas fizinio barjero – tvoros su koncertina. 2023 m. pabaigoje buvo pradėta diegti pažangi judesio aptikimo sistema, kuri jau padėjo užfiksuoti dešimtis bandymų pažeisti valstybės sieną.
„Technologiniai sprendimai leidžia mums efektyviau išnaudoti žmogiškuosius išteklius ir greičiau reaguoti į incidentus pasienyje,” – teigia VSAT atstovas.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra FRONTEX, kurios pareigūnai padeda stebėti Lietuvos-Baltarusijos sieną. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 70 FRONTEX pareigūnų iš įvairių ES šalių.
Europos Komisija 2023 metais skyrė papildomą 55 milijonų eurų finansavimą Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai sienų apsaugos stiprinimui. Šios lėšos naudojamos infrastruktūros gerinimui, technologinių sprendimų diegimui ir papildomų pareigūnų mokymams.
Tarp geopolitikos ir humanitarinių iššūkių
Hibridinė migracija išlieka vienu didžiausių iššūkių Baltijos regionui. Nors oficialūs skaičiai rodo tam tikrą atoslūgį, situacija išlieka įtempta ir nenuspėjama. Baltarusijos režimas toliau naudoja migrantus kaip geopolitinį įrankį, o Lietuvos institucijos balansuoja tarp būtinybės užtikrinti valstybės saugumą ir poreikio laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų.
Stebint pastarųjų metų tendencijas, akivaizdu, kad migracijos krizė nėra laikina problema, o veikiau ilgalaikis iššūkis, reikalaujantis nuolatinio dėmesio, išteklių ir tarptautinio solidarumo. Kol Europos Sąjunga nesugebės sukurti vieningos ir efektyvios migracijos politikos, Lietuva ir kitos pasienio valstybės privalės ir toliau remtis savo jėgomis bei regioniniais sprendimais, saugant ne tik savo, bet ir visos Europos išorės sienas.