Seimo narė D. Šakalienė įspėja dėl Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad”
Lietuvos Seimo narė Dovilė Šakalienė išreiškė susirūpinimą dėl artėjančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad”. Ji pabrėžė, kad šios pratybos kelia grėsmę regiono saugumui, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją. Šakalienė teigė, kad Lietuva ir jos sąjungininkai yra gerai informuoti apie situaciją ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų šalies saugumą. Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu išlaikyti budrumą ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekiant užkirsti kelią galimoms grėsmėms. Lietuvos politikė ragina visuomenę išlikti ramią, tačiau atidžią, ir pasitikėti šalies gynybos pajėgumais.
Pratybų „Zapad” istorija ir mastas
„Zapad” (liet. „Vakarai”) yra strateginės karinės pratybos, kurias Rusija ir Baltarusija rengia kas ketverius metus. Paskutinės tokios pratybos įvyko 2021 metais, o anksčiau – 2017 ir 2013 metais. Istoriškai šios pratybos apima dešimtis tūkstančių karių ir tūkstančius karinės technikos vienetų.
2021 metų pratybose, pagal oficialius Rusijos duomenis, dalyvavo apie 200 000 karių, tačiau NATO ekspertai mano, kad šis skaičius buvo gerokai išpūstas. Nepaisant to, pratybų mastas buvo įspūdingas – jose dalyvavo kariai iš 9 šalių, įskaitant Indiją, Mongoliją ir Kazachstaną.
Dabartinis kontekstas ir grėsmės
Šakalienės susirūpinimas nėra be pagrindo. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, bet kokie Rusijos kariniai manevrai prie NATO rytinio flango kelia pagrįstą nerimą. Baltarusija, vadovaujama Aliaksandro Lukašenkos, tapo dar artimesne Rusijos sąjungininke ir leido naudoti savo teritoriją kaip placdarmą Rusijos pajėgoms.
„Turime suprasti, kad šios pratybos nėra tik įprastas karinis treniruotės elementas, bet ir strateginis signalizavimas, skirtas parodyti galią ir išbandyti NATO reakciją,” – teigė D. Šakalienė interviu LRT.
Lietuvos kariuomenės atstovai patvirtino, kad šalies gynybos pajėgos atidžiai stebi situaciją. Krašto apsaugos ministerija jau pradėjo konsultacijas su NATO sąjungininkais dėl papildomų saugumo priemonių pratybų laikotarpiu.
NATO atsakas ir pasiruošimas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau yra pareiškęs, kad Aljansas atidžiai stebi Rusijos karines pratybas ir yra pasirengęs reaguoti į bet kokias provokacijas. Po Rusijos agresijos Ukrainoje, NATO ženkliai sustiprino savo buvimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Lietuvoje dislokuota tarptautinė NATO bataliono kovinė grupė, vadovaujama Vokietijos, o oro erdvę reguliariai saugo NATO oro policijos misijos naikintuvai. Be to, JAV kariai rotaciniu pagrindu nuolat dalyvauja bendrose pratybose Lietuvoje.
„Mūsų saugumas yra kolektyvinis, ir tai yra stiprioji mūsų pusė. Priešingai nei Rusija, mes nesame vieni,” – pabrėžė Šakalienė.
Budrumo akimirkos: ko tikėtis gyventojams
Artėjant pratyboms „Zapad”, Lietuvos gyventojams nereikėtų pasiduoti panikai, tačiau sveika dozė budrumo nepakenks. Galima tikėtis padidėjusio hibridinių atakų skaičiaus – dezinformacijos kampanijų, kibernetinių išpuolių bandymų ir provokacijų socialiniuose tinkluose.
Ekspertai rekomenduoja kritiškai vertinti naujienas, ypač tas, kurios skleidžia nerimą ar paniką, naudotis patikimais informacijos šaltiniais ir pranešti apie įtartinus incidentus kibernetinio saugumo tarnyboms.
Lietuva per pastaruosius metus ženkliai sustiprino savo atsparumą hibridinėms grėsmėms, o visuomenės sąmoningumas šioje srityje taip pat išaugo. Tai, kartu su NATO sąjungininkų parama, sudaro tvirtą pagrindą mūsų saugumui net ir įtempto geopolitinio konteksto akivaizdoje.
Kaip pažymėjo D. Šakalienė: „Mūsų stiprybė – vienybėje ir pasiruošime. Rusijos bandymai mus įbauginti tik dar labiau sustiprina mūsų ryžtą ginti savo laisvę ir demokratines vertybes.”