Seimo Etikos komisija įpareigojo Gaižauską atsiprašyti už „lunatiko” epitetą
Seimo Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą dėl Seimo nario Dainiaus Gaižausko, kuris viešai pavadino kitą Seimo narį Saulių Skvernelį „lunatiku”. Komisija nusprendė, kad toks pasisakymas neatitinka Seimo nario etikos standartų ir rekomendavo Gaižauskui atsiprašyti Skvernelio.
Komisijos nariai pabrėžė, kad Seimo nariai turėtų laikytis pagarbos vieni kitiems ir vengti įžeidžiančių pasisakymų, kurie gali pakenkti Seimo reputacijai. Gaižauskas savo ruožtu teigė, kad jo pasisakymas buvo ištrauktas iš konteksto ir kad jis neturėjo tikslo įžeisti Skvernelio.
Nepaisant to, komisija mano, kad vieši pasisakymai turi būti atsakingi ir atitinkantys etikos normas, todėl rekomendacija atsiprašyti buvo pateikta siekiant išlaikyti pagarbą ir gerą toną tarp Seimo narių. Šis atvejis dar kartą primena apie būtinybę laikytis etikos standartų politikoje ir viešajame gyvenime.
Incidento aplinkybės
Konfliktas tarp dviejų parlamentarų kilo po to, kai D. Gaižauskas, komentuodamas S. Skvernelio poziciją dėl migracijos politikos, vienoje televizijos laidoje pavartojo žodį „lunatikas”. Šis epizodas įvyko praėjusių metų pabaigoje, kai buvo diskutuojama dėl pasienio apsaugos priemonių ir migrantų situacijos.
S. Skvernelis, buvęs premjeras ir dabartinis partijos „Vardan Lietuvos” lyderis, iškart po šio įvykio kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, nurodydamas, kad toks kolegų bendravimo būdas žemina Seimo orumą ir kenkia institucijos įvaizdžiui.
„Politinė diskusija gali būti aštri, bet ji privalo išlikti pagarbi. Kai peržengiamos ribos, turime reaguoti,” – teigė S. Skvernelis žurnalistams po komisijos sprendimo.
Ne pirmas kartas
Verta paminėti, kad tai ne pirmas kartas, kai D. Gaižauskas patenka į Etikos komisijos akiratį. 2021 metais jis jau buvo įspėtas dėl nekorektiškų pasisakymų socialiniuose tinkluose. Tuomet komisija nurodė, kad Seimo narys privalo laikytis aukštesnių etikos standartų nei eilinis pilietis.
Lietuvos parlamentarizmo istorijoje panašių atvejų būta ir anksčiau. 2018 metais Seimo narys Petras Gražulis buvo įpareigotas atsiprašyti kolegės Dovilės Šakalienės už seksistines pastabas. 2020 metais Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sulaukė komisijos įspėjimo dėl netinkamų komentarų apie kolegos tautybę.
Politologai pastebi, kad pastaruoju metu politinė retorika Lietuvoje tapo aštresnė, ypač artėjant rinkimams.
„Politikai kartais pamiršta, kad jų žodžiai turi didesnę reikšmę nei eilinių piliečių. Jie formuoja politinę kultūrą,” – komentuodamas situaciją teigė Vilniaus universiteto politologas Tomas Janeliūnas.
Žodžių karuselė politikoje
Šis Etikos komisijos sprendimas atspindi platesnę problemą – politinio diskurso kultūros nuosmukį ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kai parlamentarai vieni kitus vadina „lunatikais”, „idiotais” ar kitais epitetais, nukenčia ne tik tarpusavio santykiai, bet ir rinkėjų pasitikėjimas visa politine sistema.
Parlamentarizmo tradicija remiasi pagarba oponentui, net ir griežtai nesutinkant su jo pozicija. Kai ši tradicija pažeidžiama, kyla pavojus demokratinėms institucijoms. Todėl Etikos komisijos sprendimai, nors kartais atrodo formalūs, iš tiesų yra svarbūs demokratijos sargai.
Politikai, kurie nesugeba išreikšti savo pozicijos be įžeidimų, demonstruoja ne tik pagarbos stoką, bet ir argumentų trūkumą. Žodžių parinkimas atskleidžia ne tik kalbėtojo kultūrą, bet ir gebėjimą dalyvauti konstruktyviame dialoge – o būtent to iš savo atstovų ir tikisi rinkėjai.