Skvernelis: Rusijos sukelti navigacijos trikdžiai Lietuvoje nesibaigs iki karo Ukrainoje pabaigos
Lietuvos politikas Saulius Skvernelis teigia, kad navigacijos trikdžiai, kuriuos patiria Lietuva, tęsis tol, kol Rusija nebaigs karo Ukrainoje. Jis pabrėžia, kad šie trikdžiai yra tiesiogiai susiję su Rusijos veiksmais ir jų agresija regione.
Skvernelis ragina tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų, siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą Baltijos regione. Jis taip pat pažymi, kad Lietuva ir toliau stiprins savo gynybinius pajėgumus, siekdama apsisaugoti nuo galimų grėsmių. Skvernelis pabrėžia, kad tarptautinė parama ir solidarumas yra esminiai siekiant užtikrinti taiką ir saugumą regione.
GPS trikdžių mastas ir poveikis
Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje fiksuojami vis intensyvesni GPS signalų trikdžiai, ypač šalies vakarinėje dalyje ir pasienyje su Kaliningrado sritimi. Transporto ministerijos duomenimis, trikdžiai paveikė ne tik civilinę aviaciją, bet ir jūrų transportą bei kasdienį gyventojų naudojimąsi navigacijos paslaugomis.
Lietuvos oro navigacijos specialistai užfiksavo daugiau nei 150 atvejų, kai orlaiviai pranešė apie navigacijos sistemų sutrikimus. Keletas komercinių skrydžių buvo priversti keisti maršrutus, o Klaipėdos uoste laivų kapitonai pranešė apie padidėjusį navigacijos nepatikimumą.
„Tai nėra atsitiktiniai sutrikimai, o koordinuota Rusijos hibridinio karo dalis,” – pabrėžė Skvernelis susitikime su NATO atstovais Vilniuje.
Saugumo ekspertų vertinimas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto tyrėjas Tomas Janeliūnas patvirtina, kad navigacijos trikdžiai yra dalis platesnės Rusijos strategijos.
„Rusija siekia testuoti NATO šalių reagavimo galimybes ir parengti dirvą potencialiems ateities veiksmams. Signalų trikdymas yra vienas iš būdų sukelti nepatogumų, tačiau kartu ir išbandyti, kaip veikia vakarietiškos sistemos tokiomis sąlygomis,” – aiškina Janeliūnas.
Krašto apsaugos ministerijos atstovai informavo, kad Lietuva jau įsigijo papildomos įrangos, leidžiančios aptikti trikdžių šaltinius ir iš dalies kompensuoti jų poveikį. Taip pat vyksta konsultacijos su NATO sąjungininkais dėl bendrų atsakomųjų priemonių.
Ką gali padaryti eiliniai piliečiai?
Transporto ministerija rekomenduoja Lietuvos gyventojams:
– Turėti alternatyvius navigacijos būdus (pvz., tradiciniai žemėlapiai)
– Pranešti apie pastebėtus trikdžius specialia programėle
– Atnaujinti navigacijos įrenginių programinę įrangą
– Būti pasiruošusiems navigacijos sutrikimams keliaujant pasienio regionuose
Horizonto link: navigacija neapibrėžtumo laikais
Skvernelio teigimu, Lietuva turi prisitaikyti prie naujos realybės, kurioje elektroninių sistemų patikimumas nebėra garantuotas. „Mes grįžtame į laikus, kai turėsime mokėti orientuotis ir be išmaniųjų įrenginių pagalbos,” – sakė jis.
Navigacijos trikdžiai yra tik viena iš daugelio hibridinio karo apraiškų, su kuriomis susiduria Baltijos šalys. Tačiau ši situacija taip pat skatina technologinį vystymąsi ir inovacijas – Lietuvos startuoliai jau kuria atsparesnę navigacijos įrangą, o kariuomenė tobulina savo gebėjimus veikti elektroninio karo sąlygomis.
Rusijos sukelti iššūkiai galiausiai gali tapti postūmiu Lietuvai tapti dar atsparesne ir geriau pasiruošusia ateities grėsmėms. Kaip pažymėjo Skvernelis, „kiekviena krizė yra ir galimybė – šiuo atveju galimybė sukurti tvirtesnę ir savarankiškesnę valstybę, kuri nebijo žvelgti į ateitį net ir tada, kai signalai trukdomi.”