Lauktas susitikimas su realybe
Kai 2023 metų pradžioje JAV pagaliau paskelbė siunčianti Ukrainai savo geriausius M1 Abrams tankus, daugelis tikėjosi, kad šie šarvuotieji milžinai iš esmės pakeis karo eigą. Realybė, kaip dažnai būna, pasirodė sudėtingesnė. Pirmieji šių tankų pasirodymai fronte sukėlė ne tik entuziazmo, bet ir nemažai klausimų apie tai, kaip šiuolaikinė vakarietiška technika prisitaiko prie Ukrainos karo sąlygų.
Abrams tankai pagaliau pasiekė Ukrainą 2023 metų rudenį – gerokai vėliau nei buvo tikėtasi. Iš viso amerikiečiai perdavė 31 M1A1 modelio tanką, kurie buvo specialiai paruošti šiam konfliktui. Tai nėra naujausi M1A2 variantai su pažangiausiomis sistemomis, tačiau vis tiek kalbame apie techniką, kuri daugelį metų buvo laikoma vienu geriausių pasaulio tankų.
Kodėl pristatymas užtruko taip ilgai
Tankų kelionė į Ukrainą nebuvo paprasta logistikos užduotis. Kiekvienas Abrams sveria apie 60 tonų – tai yra beveik 10 tonų daugiau nei vokiški Leopard 2 tankai. Toks svoris reiškia, kad ne kiekvienas tiltas ar kelias Ukrainoje gali juos išlaikyti. Be to, amerikiečiai turėjo išspręsti sudėtingą klausimą dėl variklio – originalūs Abrams naudoja dujinę turbiną, kuri geria degalus tarsi išprotėjusi ir reikalauja specifinės priežiūros.
Galiausiai buvo nuspręsta perduoti senesnius M1A1 modelius su tradiciniais dyzeliniais varikliais, kurie yra praktiškesni karo sąlygomis. Tačiau net ir šie tankai turėjo būti atitinkamai paruošti – pašalintos kai kurios slapčiausios technologijos, pritaikyta šarvų konfigūracija, apmokyti ukrainiečių įgulos.
Pirmieji mūšiai ir netikėti iššūkiai
Kai Abrams tankai pagaliau pateko į frontą, jie susidūrė su tikrove, kuri gerokai skyrėsi nuo poligonų Nevados dykumoje. Ukrainos karo zona – tai purvas, drėgmė, šalta žiema ir priešas, kuris intensyviai naudoja dronus bei prieštankines sistemas. Rusai žinojo, kad šie tankai atvyksta, ir buvo tam pasiruošę.
Pirmieji pranešimai apie Abrams naudojimą fronte pasirodė 2024 metų pradžioje. Ukrainos kariuomenė buvo atsargi ir nenorėjo šių tankų statyti į pirmąsias linijas be reikalo. Jie dažniausiai buvo naudojami kaip mobilios ugniagalvės, palaikančios pėstininkus iš antrųjų pozicijų, o ne kaip proveržio įrankis, kaip daugelis tikėjosi.
Netrukus pasirodė ir pirmieji nuostoliai. Keletas Abrams buvo pažeisti ar sunaikinti – daugiausia dėl FPV dronų atakų ir priešo artilerijos. Tai sukėlė diskusijų bangą: ar šie tankai iš tikrųjų tokie geri, kaip buvo skelbiama? Tačiau tokios reakcijos rodo nesupratingumą apie šiuolaikinį karą – jokia technika nėra neįveikiama, ypač kai priešas turi neribotus artilerijos šovinius ir šimtus pigių dronų.
Ką ukrainiečiai sako apie amerikietišką techniką
Įgulų atsiliepimai apie Abrams yra mišrūs, bet daugiausia teigiami. Tanko pagrindinis privalumas – puiki ugniavaldos sistema. Amerikiečiai šioje srityje tikrai yra pasiekę aukštumų: stabilizacija, naktinio matymo įranga, greitaveika taikinyje – visa tai leidžia šaudyti tiksliai net judant nelygiu paviršiumi. Ukrainiečių tankistai pastebi, kad pataikyti į taikinį iš pirmo šūvio yra daug lengviau nei su sovietinės gamybos technika.
Šarvai taip pat gauna pagyrimų. Nors keletas tankų buvo pažeisti, įgulos dažniausiai išliko gyvos – o tai yra svarbiausias rodiklis. Abrams projektuotas taip, kad net jei tankas būtų sunaikintas, įgula turėtų maksimalias išgyvenimo galimybes. Tai kardinaliai skiriasi nuo sovietinių tankų filosofijos, kur įgulos saugumas nebuvo prioritetas.
Tačiau yra ir skundų. Tanko dydis ir svoris daro jį mažiau mobilų sudėtingame Ukrainos reljefe. Kai kuriose vietovėse jis tiesiog negali prasibrauti, nes įklimps ar sulaužys tiltą. Techninė priežiūra taip pat sudėtingesnė nei tikėtasi – nors dyzeliniai varikliai yra geresni už turbinas, visa sistema vis tiek reikalauja aukštos kvalifikacijos mechanikų ir specifinių atsarginių dalių.
Dronų era keičia taisykles
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susidūrė Abrams Ukrainoje, yra masinis dronų naudojimas. Šie tankai buvo projektuoti atsižvelgiant į tradicines grėsmes – kitus tankus, prieštankines raketas, artileriją. Bet niekas nesitikėjo, kad didžiausia grėsmė bus 500 dolerių vertės FPV dronas su prisegtine granata ar sprogmenų užtaisu.
Dronai atakuoja iš viršaus, kur tankų šarvai tradiciškai yra silpniausi. Nors Abrams turi geresnę viršutinę apsaugą nei daugelis kitų tankų, ji vis tiek nėra pakankama prieš tikslingas dronus. Ukrainiečiai bando spręsti šią problemą įvairiais būdais – nuo papildomų šarvų grotelių iki elektroninių trukdžių sistemų, tačiau tai yra nuolatinė technologinė varžybos.
Įdomu tai, kad ši problema liečia ne tik Abrams – visi tankai fronte, įskaitant rusų T-90, vokiečių Leopard ar britų Challenger, susiduria su tais pačiais iššūkiais. Tai rodo, kad tankų dizainas turi evoliucionuoti, atsižvelgiant į naująsias grėsmes. Kai kurie ekspertai jau kalba apie tai, kad ateities tankai turės aktyvias apsaugos sistemas, kurios automatiškai numušo dronus, arba net lazerius trumpo nuotolio gynybai.
Logistika ir mokymai – neregima karo pusė
Vienas aspektas, kuris dažnai lieka už kadro, yra milžiniška logistinė našta, kurią sukuria tokios sudėtingos technikos priežiūra. Kiekvienas Abrams reikalauja reguliaraus aptarnavimo, atsarginių dalių, specialių įrankių ir apmokytų mechanikų. Tai nėra sovietinis T-72, kurį galima remontuoti kūju ir viela.
Amerikiečiai kartu su tankais perdavė ir priežiūros komplektus, apmokė ukrainiečių mechanikus, bet vis tiek tai yra sudėtinga. Kai tankas sugenda fronte, jo negalima tiesiog palikti – jis turi būti evakuotas į saugią vietą, o tai su 60 tonų mašina nėra paprasta užduotis. Reikia specialių vilkikų, kurie patys yra retesni už aukso luitus.
Įgulų mokymas taip pat užtruko keletą mėnesių. Nors ukrainiečių tankistai turi patirties, Abrams valdymas kardinaliai skiriasi nuo to, prie ko jie įpratę. Visos sistemos yra skaitmeninės, valdymas automatizuotas, net šaudymo procedūros kitokios. Teko išmokti ne tik techninius dalykus, bet ir naują taktiką, kaip geriausiai panaudoti šio tanko privalumus.
Palyginimas su kitais Vakarų tankais
Ukraina dabar naudoja visą Vakarų tankų kolekciją – vokiškus Leopard 2, britų Challenger 2 ir amerikietiškus Abrams. Tai suteikia unikalią galimybę palyginti, kaip skirtinga technika veikia tose pačiose sąlygose.
Leopard 2 yra lengvesnis ir mobilesnis, lengviau prižiūrimas, bet jo ugniavaldos sistema šiek tiek nusileidžia Abrams. Challenger 2 turi puikų patikimumą ir tikslumą, bet yra lėčiausias iš trijų ir naudoja unikalų 120 mm šautuvą su atskiru šaudmenų užtaisymu, kas apsunkina logistiką. Abrams yra galingiausias ir turi geriausią elektroniką, bet ir pats sudėtingiausias bei reiklus priežiūrai.
Ukrainiečių tankistai sako, kad idealiu atveju norėtų turėti Leopard mobilumą, Challenger patikimumą ir Abrams ugniavaldos sistemą. Bet kadangi tokio tanko nėra, tenka dirbti su tuo, ką turi, ir kiekvieno tipo tankus naudoti ten, kur jie geriausiai pasirodo.
Kas toliau – pamokos ateičiai
Abrams patirtis Ukrainoje jau dabar keičia požiūrį į tankų naudojimą šiuolaikiniame kare. Amerikiečių kariuomenė atidžiai stebi, kaip jų technika veikia realiose kovos sąlygose, ir jau planuoja pakeitimus būsimiems modeliams.
Viena svarbiausių pamokų – tankai negali veikti izoliuotai. Jiems reikia nuolatinės oro gynybos nuo dronų, elektroninių trukdžių sistemų, pėstininkų palaikymo ir artilerijos priedangos. Tankas pats savaime nėra pergalės garantas – tai tik vienas įrankis sudėtingoje kovos sistemoje.
Kita pamoka – svoris ir sudėtingumas turi savo kainą. Galbūt ateityje reikės lengvesnių, paprastesnių tankų, kurie būtų lengviau transportuojami ir prižiūrimi, net jei šiek tiek nukenčia jų apsauga ar ugniagalia. Arba galbūt reikia ne vieno universalaus tanko, o kelių specializuotų variantų skirtingoms užduotims.
Ukrainiečiai taip pat mokosi. Jie kuria savo taktikas, kaip geriausiai naudoti Vakarų techniką, derina ją su sovietine įranga, improvizuoja ir prisitaiko. Šis karas tampa milžinišku poligoną, kur testuojamos ne tik ginklų sistemos, bet ir idėjos apie tai, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinis karas.
Abrams Ukrainoje nėra nei stebuklingas pergalės raktas, nei nusivylimas. Tai yra gera technika, kuri turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir kuri veikia tiek gerai, kiek leidžia sąlygos ir žmonės, kurie ją valdo. 31 tankas negali laimėti karo, bet jie gali padėti išgelbėti gyvybes, sunaikinti priešo techniką ir suteikti ukrainiečiams dar vieną įrankį jų kovoje. O pamokos, kurios išmokstamos dabar, formuos tankų dizainą ir taktiką dar daugelį metų į priekį.