Politinio korupcijos skandalo atomazga: Bartoševičiaus advokatas siekia švelnesnės bausmės
Advokatas, atstovaujantis Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, teisme pasakė trijų valandų trukmės gynybinę kalbą, kurioje pabrėžė, kad siūloma 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga. Jis argumentavo, kad tokia bausmė neatitinka padaryto nusikaltimo sunkumo ir gali būti laikoma per griežta. Advokatas taip pat pabrėžė, kad Bartoševičius visą laiką bendradarbiavo su teisėsauga ir pripažino savo kaltę, todėl, jo nuomone, turėtų būti atsižvelgta į švelninančias aplinkybes.
Teismas dar nepriėmė galutinio sprendimo, tačiau advokato kalba buvo skirta įtikinti teisėjus sumažinti siūlomą bausmę. Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes Bartoševičius yra žinomas politikas, o jo byla susijusi su rimtais kaltinimais. Teismo sprendimas bus svarbus ne tik jam asmeniškai, bet ir platesniam teisingumo sistemos vertinimui.
Korupcijos bylos detalės
Kristijonas Bartoševičius, 47 metų Seimo narys, atstovaujantis liberalų frakcijai, buvo sulaikytas 2022 m. rugsėjį po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktos operacijos. Politikui pateikti kaltinimai dėl stambaus masto kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Tyrimo duomenimis, Bartoševičius galėjo priimti daugiau nei 250 000 eurų kyšių iš statybų verslo atstovų, siekdamas palengvinti valstybinių užsakymų gavimą.
Prokurorai byloje pateikė įrodymus, tarp kurių – slapti pokalbių įrašai, banko pervedimų istorija ir liudininkų parodymai. Ypač svarbūs tapo buvusio Bartoševičiaus padėjėjo liudijimai, kuris bendradarbiavo su tyrėjais nuo pat bylos pradžios.
Gynybos strategija
Advokatas Tomas Vilpišauskas savo ilgoje kalboje akcentavo, kad jo klientas savanoriškai grąžino visas neteisėtai gautas lėšas ir aktyviai bendradarbiavo su tyrėjais. Gynėjas teigė, kad Bartoševičius patyrė stiprų psichologinį spaudimą iš verslo atstovų ir neturėjo ankstesnių teistumų.
„Mano ginamasis prisiėmė visą atsakomybę už savo veiksmus nuo pat pirmos apklausos dienos. Jis išreiškė nuoširdų gailestį ir supratimą apie padarytą žalą visuomenės pasitikėjimui. Dešimties metų įkalinimas žmogui, kuris bendradarbiavo su teisėsauga, neturi ankstesnių nusikaltimų ir turi nepilnamečių vaikų, būtų neproporcinga bausmė,” – teisme kalbėjo advokatas.
Gynybos pusė siūlo teismui skirti 5-6 metų laisvės atėmimo bausmę, argumentuodama, kad tokia bausmė geriau atitiktų teisingumo principus.
Visuomenės reakcija
Bartoševičiaus byla sukėlė platų rezonansą Lietuvos visuomenėje. Prie teismo rūmų nuolat budedaravo žurnalistai ir pilietinių organizacijų atstovai. Socialiniuose tinkluose diskusijos apie bylą pasiekė precedento neturintį mastą – per pastaruosius mėnesius su šia tema susiję įrašai sulaukė virš 50 000 komentarų.
Politologai pabrėžia, kad ši byla tapo savotišku testu Lietuvos teisingumo sistemai. „Šis atvejis yra ypatingas tuo, kad kaltinamasis yra aukšto rango politikas, o visuomenė atidžiai stebi, ar teisingumo sistema taikys tuos pačius standartus, kaip ir eiliniams piliečiams,” – komentavo Vilniaus universiteto politologijos profesorius Raimundas Lopata.
Tarp teisingumo ir proporcingumo: ką reiškia Bartoševičiaus byla?
Bartoševičiaus byla atskleidžia sudėtingą balansą tarp griežto požiūrio į korupciją ir individualių aplinkybių vertinimo. Nors visuomenė teisėtai tikisi griežto atsako į politikų korupciją, teisingumo sistema privalo išlaikyti proporcingumo principą. Lietuvos teismai pastaraisiais metais demonstravo vis mažesnį tolerantiškumą korupcijai, tačiau kiekviena byla vertinama individualiai.
Teismo sprendimas, kurio tikimasi artimiausiais mėnesiais, gali tapti svarbiu precedentu būsimoms politinės korupcijos byloms. Nepriklausomai nuo bausmės dydžio, Bartoševičiaus politinė karjera jau pasibaigė – jis prarado Seimo nario mandatą ir, tikėtina, galimybę kada nors grįžti į politiką. Galbūt svarbiausia šios bylos pamoka – ne bausmės griežtumas, o žinia, kad korupcija politikoje anksčiau ar vėliau išaiškėja, o jos kaina – sugriautas gyvenimas ir prarastas visuomenės pasitikėjimas.