Lietuvos politinėje arenoje tvyro įtampa: koalicijos išbandymai
Lietuvos politinėje arenoje pastaruoju metu tvyro įtampa dėl kelių svarbių klausimų, kurie gali turėti įtakos valdančiosios koalicijos stabilumui. Vienas iš jų yra balsavimas dėl Seimo nario Petro Gražulio neliečiamybės panaikinimo, kuris susijęs su jo galimu dalyvavimu korupcijos byloje. Šis klausimas kelia daug diskusijų ir gali tapti rimtu išbandymu koalicijos vienybei.
Petro Gražulio atvejis ypač komplikuotas, nes jis siejamas su vadinamąja „Judex” byla, kurioje tiriama galima prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimas tarnyba. Generalinė prokuratūra 2023 m. pabaigoje kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti parlamentaro neliečiamybę, kad būtų galima tęsti ikiteisminį tyrimą. Šioje byloje jau anksčiau buvo pareikšti įtarimai keliems aukšto rango pareigūnams, o Gražulio vaidmuo, anot prokuratūros, buvo susijęs su galimu spaudimu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl palankių sprendimų „Judex” įmonei.
Žemaitaičio pasisakymai – dar vienas nesutarimų šaltinis
Kitas svarbus klausimas yra įtampa dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų, kurie sukėlė nepasitenkinimą tarp kai kurių koalicijos partnerių. Žemaitaitis, priklausantis opozicinei partijai, savo pasisakymais ir veiksmais dažnai kelia diskusijas ir nesutarimus, kurie gali turėti įtakos koalicijos stabilumui.
Remigijus Žemaitaitis, buvęs „Tvarkos ir teisingumo” partijos pirmininkas, o dabar partijos „Nemuno aušra” narys, ne kartą yra sukėlęs kontroversijas dėl savo aštrių pasisakymų. Pastaruoju metu jis ypač aštriai kritikavo valdančiosios koalicijos sprendimus dėl migracijos politikos ir santykių su Kinija. Jo teigimu, Lietuva „aklai seka” JAV užsienio politikos kryptimis, nepaisydama savo ekonominių interesų. Šie pasisakymai sukėlė ypač didelį nepasitenkinimą tarp konservatyvaus sparno atstovų, kurie apkaltino Žemaitaitį „prorusiškomis” pozicijomis.
Gilėjančios įtampos koalicijoje
Šie klausimai atskleidžia gilėjančias įtampas tarp koalicijos partnerių, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių. Politologai ir analitikai atidžiai stebi situaciją, nes bet kokie rimtesni nesutarimai gali sukelti koalicijos skilimą arba bent jau rimtus pokyčius jos sudėtyje.
Dabartinę valdančiąją koaliciją sudaro konservatoriai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Nors formaliai jie turi 73 mandatus iš 141 Seimo nario, tačiau praktiškai dėl įvairių aplinkybių balsuojant svarbiais klausimais dažnai pritrūksta balsų. Tai ypač pasimatė per balsavimus dėl biudžeto ir mokesčių reformos, kai koalicija turėjo ieškoti paramos tarp nepriklausomų Seimo narių.
Politologas Tomas Janeliūnas Vilniaus universiteto docentas pastebi, kad „dabartinė koalicija išgyvena klasikinę kadencijos vidurio krizę, kai pradinis entuziazmas jau išblėsęs, o artėjantys rinkimai verčia partijas vis labiau pabrėžti savo išskirtinumą”. Anot jo, tokiomis aplinkybėmis net ir nedideli nesutarimai gali virsti rimtais konfliktais.
Politinės audros horizonte
Vis dėlto, kol kas nėra aišku, ar šie klausimai iš tiesų sukels rimtus pokyčius politinėje arenoje, ar tai bus tik laikini nesutarimai, kurie bus išspręsti derybų ir kompromisų būdu. Koalicijos partneriai turės rasti būdų, kaip susitarti ir išlaikyti vienybę, jei nori išvengti politinės krizės.
Artėjant 2024 metų Seimo rinkimams, įtampa tarp koalicijos partnerių greičiausiai tik didės. Premjerė Ingrida Šimonytė jau ne kartą turėjo įsikišti į koalicijos partnerių ginčus ir ieškoti kompromisų. Tačiau kaip rodo Lietuvos politinė istorija, paskutiniai valdymo metai dažnai tampa išbandymu net ir stabiliausioms koalicijoms.
Koalicijos išlikimas iki kadencijos pabaigos priklausys ne tik nuo gebėjimo spręsti vidinius nesutarimus, bet ir nuo išorinių veiksnių – ekonominės situacijos, geopolitinių įvykių bei visuomenės nuotaikų. Kaip parodė pastarieji visuomenės nuomonės tyrimai, valdančiųjų partijų populiarumas yra gerokai sumažėjęs, o tai dar labiau didina įtampą tarp koalicijos partnerių.
Politinės šachmatų partijos tęsinys
Lietuvos politika primena sudėtingą šachmatų partiją, kurioje kiekvienas ėjimas gali turėti netikėtų pasekmių. Gražulio ir Žemaitaičio atvejai – tik du pėstininkai šioje žaidimo lentoje, tačiau jų judėjimas gali lemti didesnių figūrų likimą. Koalicijos stabilumas išlieka trapus, balansuojantis ant kompromisų ir principingumo ribos. Ar pavyks išlaikyti pusiausvyrą iki kadencijos pabaigos, parodys artimiausi mėnesiai, tačiau viena aišku – politinių audrų sezonas Lietuvoje dar tik įsibėgėja, o tikroji įtampa gali pasireikšti netikėčiausiose vietose ir netikėčiausiais momentais.