Garažo slėptuvė „Dienai X”: kaip lietuvis ruošiasi netikėtumams
Vilnietis Algimantas Petraitis savo garaže įrengė slėptuvę, kurią vadina „dienos X” slėptuve. Praėjusį savaitgalį jis pasidalijo savo patirtimi su kaimynais, o dabar sutiko parodyti, kaip atrodo ši vieta ir kokia jos paskirtis.
„Pradėjau domėtis slėptuvių įrengimu dar 2022-aisiais, prasidėjus karui Ukrainoje. Supratau, kad pasaulis tapo nenuspėjamas, ir nusprendžiau pasirūpinti savo šeimos saugumu,” – pasakoja 54 metų inžinierius.
Slėptuvės įrengimas ir funkcionalumas
Slėptuvė įrengta taip, kad joje būtų galima praleisti nuo 2 savaičių iki mėnesio, jei iškiltų ekstremali situacija. Algimantas pabrėžia, kad tokios slėptuvės gali būti naudingos ne tik karo atveju, bet ir kitoms nelaimėms, pavyzdžiui, gamtos stichijoms ar ilgalaikiams elektros tiekimo sutrikimams.
Garažo kampe įrengta patalpa yra apie 12 kvadratinių metrų ploto, su sustiprintomis sienomis ir lubomis. Įėjimas užmaskuotas paprastomis lentynomis, kurios nustumtos atskleidžia metalines duris.
„Svarbiausia buvo išspręsti ventiliacijos klausimą,” – aiškina Algimantas. „Įrengiau rankiniu būdu valdomą ventiliacijos sistemą, kuri veiktų net dingus elektrai. Taip pat pasirūpinau, kad būtų galimybė filtruoti orą, jei kiltų cheminės taršos pavojus.”
Būtiniausi daiktai ir atsargos
Algimanto slėptuvėje laikomi šie daiktai:
- Maisto atsargos – konservai, sausi produktai, kurie gali būti laikomi ilgą laiką
- Vandens atsargos – apie 100 litrų geriamojo vandens ir vandens filtravimo įranga
- Medicinos priemonės – pirmosios pagalbos rinkinys, vaistai, dezinfekcijos priemonės
- Energijos šaltiniai – rankiniai žibintai, žvakės, baterijomis maitinami radijo imtuvai
- Komunikacijos priemonės – radijo stotelės, rankinė dinamo radijo stotis
- Higienos priemonės – sausi tualetai, drėgnos servetėlės
„Labai svarbu turėti ir psichologinės gerovės priemones – knygas, stalo žaidimus, rašymo priemones. Ilgas buvimas uždaroje erdvėje gali būti psichologiškai sunkus,” – pabrėžia Algimantas.
Pasirengimas ekstremalioms situacijoms Lietuvoje
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenų, tik apie 30% Lietuvos gyventojų yra tinkamai pasiruošę ekstremalioms situacijoms. Civilinės saugos specialistai rekomenduoja kiekvienam turėti 72 valandų išgyvenimo rinkinį, kuriame būtų maisto, vandens ir kitų būtiniausių daiktų.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 2500 oficialiai įregistruotų kolektyvinių apsaugos statinių, kuriuose, esant reikalui, galėtų prisiglausti apie 22% gyventojų. Tačiau individualios slėptuvės, tokios kaip Algimanto, tampa vis populiaresnės.
„Pastebėjau, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą susidomėjimas asmeninėmis slėptuvėmis išaugo maždaug tris kartus,” – pasakoja UAB „Saugos sistemos” vadovas Darius Vaitkus. „Žmonės pradėjo rimčiau žiūrėti į civilinę saugą.”
Patarimai pradedantiesiems
Algimantas dalijasi patarimais, kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms:
- Pradėkite nuo mažų žingsnių – sukaupkite bent 72 valandų maisto ir vandens atsargas
- Turėkite nešiojamą radijo imtuvą su atsarginėmis baterijomis
- Paruoškite dokumentų kopijas ir laikykite jas vandeniui atspariame maiše
- Sudarykite šeimos veiksmų planą ekstremalioms situacijoms
- Reguliariai atnaujinkite atsargas ir tikrinkite įrangos veikimą
„Svarbiausia – nepulti į paniką. Pasiruošimas neturi tapti paranoja, bet protingas atsargumas dar niekam nepakenkė,” – sako Algimantas.
Kai rytojus nėra garantuotas
Algimanto istorija atspindi augantį lietuvių supratimą apie pasiruošimo svarbą. Nors kai kurie kaimynai iš pradžių žiūrėjo skeptiškai, dabar vis daugiau jų ateina pasikonsultuoti. Ekstremalioms situacijoms pasiruošęs žmogus ne tik gali pasirūpinti savimi, bet ir padėti kitiems. Galbūt tokios asmeninės iniciatyvos yra būtent tai, kas stiprina mūsų visuomenės atsparumą – ne baimė, o sąmoningas pasiruošimas tam, kas gali įvykti, bet ko visi tikimės išvengti. Kaip sako pats Algimantas: „Tikiuosi, kad mano slėptuvė niekada nebus panaudota pagal paskirtį, bet jei prireiks – būsiu pasiruošęs.”