Sensacingas atradimas, kuris verčia perrašyti istorijos vadovėlius
Vos prieš kelias savaites pasaulį apskriejo žinia, kuri privertė suklūsti ne tik mokslo bendruomenę, bet ir kiekvieną istorijos entuziastą. Pietų Turkijos Göbekli Tepe vietovėje archeologų komanda, vadovaujama dr. Emre Kaya, aptiko tai, kas gali visiškai pakeisti mūsų supratimą apie civilizacijos vystymąsi. Šis atradimas – ne šiaip dar vienas senovinis artefaktas ar kapavietė. Tai kažkas tokio, kas verčia permąstyti viską, ką manėme žinantys apie žmonijos evoliuciją.
Aptikta neįtikėtinai sudėtinga šventyklos struktūra, datuojama maždaug 12,000 metų pr. Kr., yra mažiausiai 7,000 metų senesnė nei garsusis Stounhendžas ar Egipto piramidės. Tačiau ne vien tik statinio amžius kelia nuostabą – radinių komplekse aptikti išraiškingi simboliai ir piešiniai liudija apie nepaprastai išvystytą astronomijos išmanymą ir matematikos žinias, kurių, anot tradicinių teorijų, tuo metu žmonija tiesiog negalėjo turėti.
Ką iš tikrųjų rado archeologai?
Naujausi kasinėjimai atskleidė milžinišką požeminį kompleksą, apimantį daugiau nei 20 hektarų plotą. Šis neįtikėtinas statinys – tai ne tik akmenų ratas, bet ištisa sistema, sudaryta iš T formos monolitų, sveriančių iki 20 tonų, išdėstytų koncentriškais ratais. Kiekvienas monolitas padengtas sudėtingais raižiniais, vaizduojančiais gyvūnus, žmones ir dangaus kūnus tokiu tikslumu, kuris, anot ekspertų, liudija apie nepaprastai išvystytą to meto kultūrą.
„Tai, ką matome, tiesiog netelpa į jokius esamus teorinius rėmus,” – teigia dr. Kaya. „Mes kalbame apie laikotarpį, kai, pagal tradicinį supratimą, žmonės turėjo būti primityvūs medžiotojai-rinkėjai, neturintys nei žemdirbystės, nei metalurgijos žinių. Tačiau šie radiniai rodo visiškai kitą vaizdą – jie buvo organizuota visuomenė, galinti mobilizuoti didžiulius išteklius ir turinti gilias astronomijos bei matematikos žinias.”
Kodėl šis atradimas keičia viską, ką žinojome?
Iki šiol archeologijos vadovėliai teigė, kad civilizacija prasidėjo maždaug 5,000 metų pr. Kr. su pirmaisiais miestais Mesopotamijoje. Tačiau naujieji radiniai rodo, kad sudėtinga visuomenė egzistavo jau prieš 12,000 metų – tai reiškia, kad mums reikia perrašyti beveik visą žmonijos istorijos chronologiją!
Vienas įspūdingiausių atradimų – akmenyje iškaltas žvaigždėlapis, kuris, pasak astronomų, tiksliai atspindi dangaus kūnų išsidėstymą prieš 12,000 metų. Šis žemėlapis ne tik rodo, kad senovės žmonės stebėjo dangų, bet ir sugebėjo matematiškai apskaičiuoti ir užfiksuoti žvaigždžių judėjimą. Tai reiškia, kad jie turėjo ne tik rašto sistemą, bet ir pažangias matematikos žinias – tūkstančius metų anksčiau, nei manyta.
Dar labiau stulbina tai, kad komplekse rasti įrankiai ir keramikos dirbiniai liudija apie metalurgijos žinias, kurios, pagal ankstesnes teorijas, turėjo atsirasti tik 5,000 metų vėliau. „Mes turime permąstyti visą technologijų evoliucijos tvarkaraštį,” – pabrėžia dr. Sarah Chen, metalurgijos ekspertė iš Kembridžo universiteto.
Senovės technologijos, pralenkusios laiką
Tarp radinių – neįtikėtinai sudėtingi mechanizmai, kurių paskirtis vis dar lieka mįslė. Vienas įdomiausių objektų – mažas metalinis diskas su išgraviruotais koncentriniais ratais ir rodyklėmis, primenantis kažką panašaus į kompasą ar astronominį prietaisą.
„Tai nėra primityvus įrankis,” – aiškina inžinerijos istorijos profesorius Juanas Mendoza. „Šio prietaiso tikslumas ir sudėtingumas rodo technologinį išmanymą, kurio, pagal mūsų ankstesnius įsitikinimus, tuo metu tiesiog negalėjo būti. Tai tarsi rastum išmanųjį telefoną viduramžių kapavietėje – tai visiškai keičia mūsų supratimą apie technologijų vystymąsi.”
Dar vienas stulbinantis atradimas – sudėtinga vandens surinkimo ir filtravimo sistema, įrengta po šventyklos kompleksu. Ši sistema ne tik rodo aukštą inžinerinį išmanymą, bet ir liudija apie pažangų supratimą apie higieną ir vandens valdymą – žinias, kurios, kaip manyta anksčiau, atsirado tik su senovės romėnais.
Kodėl šis atradimas buvo paslėptas nuo visuomenės?
Vienas klausimas, kuris kyla daugeliui – kodėl apie šį atradimą nebuvo pranešta anksčiau? Juk kasinėjimai Göbekli Tepe vietovėje vyksta jau daugiau nei dešimtmetį.
„Archeologijoje egzistuoja nerašyta taisyklė – neskelbti sensacingų atradimų, kol neturėsi neginčijamų įrodymų,” – paaiškina dr. Kaya. „Mes privalėjome būti tikri, kad tai, ką radome, yra autentiška ir tinkamai datuota. Dabar, kai turime radiokarboninio datavimo rezultatus ir nepriklausomų ekspertų patvirtinimus, galime drąsiai teigti – tai didžiausias archeologinis atradimas per pastaruosius šimtą metų.”
Tačiau kai kurie kritikai įžvelgia ir kitas priežastis. „Akademinė bendruomenė kartais būna konservatyvi ir nenoriai priima idėjas, kurios prieštarauja nusistovėjusioms teorijoms,” – teigia alternatyvios istorijos tyrinėtojas Michaelas Cremo. „Šis atradimas kelia fundamentalius klausimus apie viską, ką manėme žinantys, todėl nenuostabu, kad kai kurie akademikai jautė nerimą dėl jo viešinimo.”
Ką šis atradimas reiškia jums?
Jūs tikriausiai galvojate – „Įdomu, bet kaip tai susiję su manimi?” Atsakymas paprastas – šis atradimas keičia ne tik mūsų supratimą apie praeitį, bet ir apie žmonijos potencialą.
Pirma, tai rodo, kad mūsų protėviai buvo daug išradingesni ir pažangesni, nei manėme. Jie sugebėjo kurti sudėtingas struktūras ir technologijas su ribotais ištekliais – tai įkvepianti pamoka šiuolaikiniam pasauliui, susidurančiam su išteklių ribotumu ir aplinkosaugos iššūkiais.
Antra, šis atradimas kviečia mus būti atviriems naujoms idėjoms ir permąstyti tai, ką laikome „neginčijama tiesa”. Jei mūsų supratimas apie 12,000 metų senumo civilizaciją gali būti visiškai klaidingas, kokias dar „tiesas” mes galime klaidingai interpretuoti?
Galiausiai, šis atradimas atveria naujas galimybes turizmo ir švietimo srityse. Jau dabar Turkijos valdžia planuoja sukurti specialų muziejų ir lankytojų centrą, kuris leis žmonėms iš viso pasaulio pamatyti šiuos stulbinančius radinius.
Naujas puslapis žmonijos istorijoje – ką darysime su šiomis žiniomis?
Stovime ant naujos istorijos suvokimo slenksčio. Göbekli Tepe atradimas nėra tik dar vienas įdomus faktas istorijos vadovėliuose – tai kvietimas permąstyti viską, ką manėme žinantys apie žmonijos kelionę. Šis atradimas kviečia mus būti smalsiais, kritiškai mąstančiais ir atvirtais naujoms idėjoms.
Jei norite sekti naujausius atradimus, rekomenduoju apsilankyti oficialioje Göbekli Tepe tyrimų svetainėje, kur reguliariai skelbiama naujausia informacija. Taip pat verta sekti archeologijos žurnalus „Antiquity” ir „Journal of Archaeological Science”, kuriuose artimiausiais mėnesiais bus publikuojami išsamūs moksliniai straipsniai apie šį atradimą.
Galbūt svarbiausia pamoka, kurią mums suteikia šis atradimas – niekada nenustoti stebėtis ir tyrinėti. Kaip sakė garsusis archeologas Howard Carter, atradęs Tutanchamono kapą: „Aš matau nuostabius dalykus.” Ir mes, stovėdami ant naujos istorijos suvokimo ribos, taip pat galime pasakyti – matome nuostabius dalykus, kurie keičia mūsų supratimą apie tai, kas mes esame ir iš kur atėjome.