Varėnos rajoną nusiaubė stiprus škvalas: nukentėjo dešimtys sodybų
Liepos 15 dieną Varėnos rajoną nusiaubė ypač stiprus škvalas, kuris padarė didelę žalą vietos gyventojams. Audra apgadino net 38 sodybas, o gyventojai susidūrė su rimtais nuostoliais. Vėjo gūsiai, siekę net 28-30 m/s, buvo tokie stiprūs, kad nuplėšė stogus, išvertė medžius ir sugadino elektros linijas. Dėl to kai kurie rajono gyventojai liko be elektros energijos.
Nuostolių mastas ir pirminė reakcija
Labiausiai nukentėjo Marcinkonių, Zervynų ir Margionių kaimai, kur škvalas siautėjo beveik 40 minučių. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad dangus staiga aptemo, o po kelių minučių prasidėjo tikras pragaras.
„Viskas įvyko taip greitai, kad net nespėjome suprasti, kas vyksta. Išgirdau baisų triukšmą, o kai pažvelgiau pro langą, pamačiau, kaip mūsų kaimyno stogas tiesiog pakilo ir nuskriejo”, – pasakoja Marcinkonių gyventoja Ona Petrauskienė.
Preliminariais duomenimis, audros padaryti nuostoliai Varėnos rajone gali siekti daugiau nei 300 tūkst. eurų. Sugadinta ne tik privati nuosavybė, bet ir visuomeniniai pastatai – apgadintas Marcinkonių kultūros centro stogas, nukentėjo mokyklos pastatas.
Pagalbos organizavimas nukentėjusiems
Vietos valdžia ir gelbėjimo tarnybos greitai reagavo į situaciją, siekdamos padėti nukentėjusiems gyventojams. Varėnos rajono savivaldybė nedelsiant sudarė specialią komisiją, kuri vertina padarytą žalą ir koordinuoja pagalbos teikimą.
„Mūsų prioritetas – užtikrinti, kad žmonės turėtų stogą virš galvos ir būtiniausius reikmenis. Jau mobilizavome visus turimus išteklius”, – teigia Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
Buvo organizuota pagalba, siekiant atstatyti pažeistus namus ir infrastruktūrą. Elektros tiekimo bendrovė „ESO” į regioną atsiuntė papildomus ekipažus, kurie dirba ištisą parą, kad atstatytų elektros tiekimą. Iki šiol elektros vis dar neturi apie 150 namų ūkių.
Lietuvos Raudonasis Kryžius pradėjo teikti psichologinę pagalbą tiems, kurie patyrė didelį stresą dėl šios stichinės nelaimės. Savanoriai padeda gyventojams tvarkyti apgadintus namus, dalina maisto produktus ir būtiniausias priemones.
Klimato kaitos ženklai mūsų kieme
Hidrometeorologijos tarnybos specialistai pabrėžia, kad pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojama vis daugiau ekstremalių oro reiškinių. Škvalas Varėnos rajone – vienas iš stipriausių per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje užfiksuotų vėjo gūsių.
„Tai, ką matome Varėnoje, yra tiesioginis klimato kaitos poveikis. Ekstremalūs oro reiškiniai tampa intensyvesni ir dažnesni”, – aiškina klimatologas dr. Arūnas Bukantis. Jis priduria, kad Lietuvoje tokių reiškinių dažnis per pastaruosius 30 metų išaugo beveik 40 procentų.
Gyventojai buvo įspėti apie galimas tolesnes audras ir paraginti imtis atsargumo priemonių, kad apsaugotų savo turtą ir sveikatą. Hidrometeorologijos tarnyba rekomenduoja sekti orų prognozes ir įspėjimus, o artėjant audrai pasirūpinti, kad lauke nebūtų paliktų daiktų, kuriuos gali nunešti vėjas.
Kai gamta primena savo galią
Varėnos rajono tragedija – skaudus priminimas apie gamtos stichijų nenuspėjamumą ir jėgą. Vietiniai gyventojai, nors ir sukrėsti, rodo neįtikėtiną atsparumą ir bendruomeniškumą. Kaimynai padeda vieni kitiems, dalinasi turimais ištekliais ir kartu planuoja atstatymo darbus.
„Mes čia esame pripratę prie gamtos išdaigų, bet šis škvalas buvo kažkas neregėto”, – sako ilgametis Zervynų gyventojas Jonas Vaičiulionis, kurio sodyba taip pat nukentėjo. „Tačiau mes atsistatysime. Dzūkai visada buvo stiprūs ir vieningi.”
Ši nelaimė ne tik sutelkė bendruomenę, bet ir atskleidė, kaip svarbu investuoti į prevencines priemones ir ankstyvojo perspėjimo sistemas. Klimato kaita daro savo, ir mes turime būti pasiruošę – ne tik reaguoti į nelaimes, bet ir mokytis gyventi naujoje realybėje, kur ekstremalūs gamtos reiškiniai tampa kasdienybe.