Backių šeimos diplomatinis paveldas perduotas Lietuvos centriniam valstybės archyvui
Praėjusią savaitę Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) praturtėjo itin vertingu diplomatinio paveldo rinkiniu – Backių šeimos archyvu, kuris apima svarbius dokumentus ir artefaktus, susijusius su Lietuvos diplomatijos istorija. Ši kolekcija, kurią šeima kaupė per kelis dešimtmečius, yra neįkainojamas šaltinis tyrinėjant Lietuvos diplomatinių santykių raidą XX amžiuje.
Backių šeima, kurios nariai aktyviai dalyvavo Lietuvos diplomatijoje, sukaupė vertingą archyvą, atspindintį šalies diplomatinius santykius ir veiklą įvairiais laikotarpiais. Dr. Juozas Backis (1906-1999), vienas žymiausių šeimos atstovų, dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje nuo 1930 m., o vėliau tapo Lietuvos diplomatiniu atstovu Prancūzijoje. Jo sūnus Audrys Juozas Backis, vėliau tapęs kardinolu ir Vilniaus arkivyskupu metropolitu, taip pat prisidėjo prie Lietuvos diplomatinių ryšių palaikymo.
Archyvo turinys ir reikšmė
Perduotame archyve galima rasti unikalių dokumentų, atskleidžiančių Lietuvos diplomatijos užkulisius sovietinės okupacijos metais. Tarp jų – asmeninė korespondencija su Stasiu Lozoraičiu, Vaclovu Sidzikausku ir kitais egzilio diplomatais, memorandumai, susiję su Lietuvos nepriklausomybės klausimu tarptautinėse organizacijose, ir retų nuotraukų kolekcija, fiksuojanti svarbius diplomatijos istorijos momentus.
Ypač vertingi yra dokumentai, liudijantys apie Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą išeivijoje 1940-1990 m. laikotarpiu, kai oficialiai Lietuva buvo okupuota, tačiau diplomatinės atstovybės Vakaruose tęsė savo darbą. Šie dokumentai atskleidžia, kaip buvo palaikomas Lietuvos valstybingumo tęstinumas ir kokie žingsniai buvo daromi siekiant išlaikyti Lietuvos klausimą tarptautinėje darbotvarkėje.
„Backių šeimos archyvas – tai ne tik diplomatijos, bet ir tautos išlikimo istorija,” – perduodant kolekciją pažymėjo šeimos atstovas.
Skaitmeninimo planai
Archyvo darbuotojai planuoja šiuos dokumentus suskaitmeninti ir padaryti prieinamus visuomenei, taip prisidedant prie istorinio paveldo išsaugojimo ir sklaidos. Skaitmeninimo procesas turėtų prasidėti jau šį rudenį, o pirmieji dokumentai internete galėtų pasirodyti 2023 m. pradžioje.
LCVA direktorius pabrėžė, kad bus siekiama ne tik išsaugoti fizinius dokumentus, bet ir sukurti išsamią duomenų bazę, kuri leistų lengvai naršyti ir analizuoti šį svarbų istorinį šaltinį. Planuojama, kad skaitmeninti dokumentai bus prieinami tiek mokslininkams, tiek plačiajai visuomenei per specialią internetinę platformą.
Diplomatijos pėdsakais: žvilgsnis į ateitį
Backių šeimos archyvo perdavimas – tai ne tik istorinės medžiagos išsaugojimas, bet ir galimybė naujai pažvelgti į Lietuvos diplomatijos istoriją. Šie dokumentai leidžia geriau suprasti, kaip buvo kuriami ir palaikomi Lietuvos tarptautiniai ryšiai sudėtingais istoriniais laikotarpiais. Jie taip pat primena, kad diplomatija dažnai vyksta ne tik oficialiuose susitikimuose, bet ir per asmenines pastangas, ryšius ir įsipareigojimą savo šaliai.
Šiandien, kai pasaulis vėl susiduria su geopolitiniais iššūkiais, Backių šeimos paveldas tampa ne tik istorine medžiaga, bet ir įkvėpimo šaltiniu dabartiniams ir būsimiems diplomatams. Kaip parodė Backių šeimos narių veikla, diplomatija reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir asmeninio atsidavimo bei tikėjimo savo šalies ateitimi – savybių, kurios išlieka svarbios ir XXI amžiuje.