Backių šeimos diplomatinis paveldas perduotas Centriniam valstybės archyvui
Backių šeima, kurios nariai ilgus metus dirbo Lietuvos diplomatijoje, nusprendė perduoti savo sukauptą diplomatinį paveldą Centriniam valstybės archyvui. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti, kad svarbūs dokumentai ir kiti istoriniai artefaktai būtų tinkamai saugomi ir prieinami visuomenei.
Perduotas paveldas apima įvairius dokumentus, nuotraukas, laiškus ir kitus su diplomatija susijusius objektus, kurie atspindi Lietuvos diplomatijos istoriją ir Backių šeimos indėlį į šalies tarptautinius santykius. Šie dokumentai yra svarbūs ne tik kaip istoriniai šaltiniai, bet ir kaip liudijimai apie Lietuvos diplomatijos raidą ir iššūkius, su kuriais susidūrė šalies atstovai užsienyje.
Centrinio valstybės archyvo atstovai džiaugiasi šiuo vertingu papildymu ir planuoja artimiausiu metu pradėti dokumentų katalogavimą bei skaitmeninimą, kad jie būtų lengvai prieinami tyrėjams ir visuomenei. Archyvo direktorius pabrėžė, kad tokie paveldai yra neįkainojami, nes jie padeda geriau suprasti šalies istoriją ir diplomatijos vaidmenį joje.
Backių šeimos atstovai teigia, kad šis žingsnis yra jų indėlis į Lietuvos istorijos išsaugojimą ir sklaidą. Jie tikisi, kad perduoti dokumentai padės ateities kartoms geriau suprasti Lietuvos diplomatijos istoriją ir jos svarbą šalies vystymuisi.
Backių šeimos diplomatinis palikimas
Backių šeima turi gilias šaknis Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Alfonsas Backis (1909-1993) buvo vienas žymiausių šios šeimos diplomatų, pradėjęs savo karjerą dar tarpukario Lietuvoje. Jis dirbo Lietuvos pasiuntinybėse Paryžiuje ir Vatikane, o sovietų okupacijos metais tapo vienu iš svarbiausių Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje narių, aktyviai gynusių Lietuvos nepriklausomybės bylą tarptautinėje arenoje.
Jo sūnus Audrys Juozas Backis, vėliau tapęs kardinolu ir Vilniaus arkivyskupu metropolitu, taip pat dirbo diplomatinėje tarnyboje Vatikane, kur ėjo svarbias pareigas Vatikano valstybės sekretoriate. Šeimos diplomatinis palikimas apima dokumentus nuo 1930-ųjų iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Archyvo vertė istorikams
Perduotame archyve yra ypač vertingų dokumentų, susijusių su Lietuvos diplomatinės tarnybos veikla emigracijoje sovietų okupacijos metais. Tarp jų – konfidencialūs susirašinėjimai su JAV, Prancūzijos, Vatikano ir kitų šalių diplomatais, memorandumai tarptautinėms organizacijoms, kuriuose keliamas Lietuvos okupacijos klausimas.
Istorikė dr. Inga Arlauskaitė, tyrinėjanti Lietuvos diplomatijos istoriją, pabrėžia: „Backių archyvas – tai unikalus šaltinis, atskleidžiantis ne tik oficialią diplomatinę veiklą, bet ir užkulisius, asmenines diplomatų pastangas ir ryšius, kurie dažnai buvo ne mažiau svarbūs nei oficialūs diplomatiniai kanalai.”
Archyve taip pat saugoma daugiau nei 500 nuotraukų, dokumentuojančių Lietuvos diplomatų susitikimus su įvairių šalių politikais, kultūros veikėjais, išeivijos atstovais. Ypatingą vertę turi ir Alfonso Backio dienoraščiai, kuriuose detaliai aprašomi svarbūs tarptautiniai įvykiai ir jų poveikis Lietuvos bylai.
Diplomatijos šviesa istorijos tamsoje
Backių šeimos archyvo perdavimas – tai ne tik dokumentų konservavimo aktas, bet ir simbolinis Lietuvos diplomatinės kovos už nepriklausomybę įamžinimas. Šie dokumentai liudija, kad net sunkiausiais okupacijos metais Lietuvos diplomatai nenuleido rankų ir išsaugojo valstybingumo idėją.
Archyvas tampa prieinamas kaip tik tuo metu, kai tarptautinių santykių įtampos vėl kelia grėsmes mažesnėms valstybėms. Backių šeimos diplomatinis palikimas primena, kad diplomatija – tai ne tik formalūs susitarimai, bet ir asmeninės pastangos, ryšiai ir nenuilstamas darbas ginant savo šalies interesus. Šiandien, kai pasaulis vėl susiduria su geopolitiniais iššūkiais, šie istoriniai dokumentai tampa ne tik praeities liudijimais, bet ir įkvėpimo šaltiniu dabartiniams ir būsimiems Lietuvos diplomatams, tęsiantiems šią kilnią tradiciją.