VSD pranešėjo komisijos išvados išlieka svarbios nepaisant KT sprendimo
Seimo narys Vytautas Bakas teigia, kad nepaisant Konstitucinio Teismo sprendimo, Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvados išlieka reikšmingos. Jis pabrėžia, kad šios išvados atskleidė svarbius faktus apie galimus pažeidimus ir netinkamą veiklą VSD viduje.
Buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas V. Bakas, vadovavęs parlamentiniam tyrimui dėl VSD veiklos, pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad komisijos surinkti duomenys yra vertingi nepriklausomai nuo jų teisinio statuso.
„Mūsų komisijos darbas atskleidė sistemines problemas, kurios egzistuoja žvalgybos institucijose. Kalbame apie galimus piktnaudžiavimo atvejus, nepakankamą parlamentinę kontrolę ir problemas su vidine institucijos kultūra,” – teigia V. Bakas.
Primename, kad 2018 metais NSGK atliko tyrimą dėl verslo įtakos politiniams procesams ir neteisėtos įtakos politikams. Tyrimo metu buvo nagrinėjama ir VSD veikla. Vėliau, 2019 metais, Seimas sudarė laikinąją komisiją ištirti pranešėjo Vytauto Kaikario pateiktą informaciją apie galimus pažeidimus VSD.
Konstitucinio Teismo sprendimas nepanaikina faktų
Nors Konstitucinis Teismas 2020 metais pripažino, kad Seimo laikinosios komisijos sudarymas prieštaravo Konstitucijai, V. Bakas pabrėžia, kad tai nepaneigia komisijos atskleistų faktų svarbos.
„KT sprendimas buvo susijęs su procedūriniais klausimais – kaip buvo sudaryta komisija ir ar ji turėjo teisę tirti tam tikrus klausimus. Tačiau tai neištrina to, ką mes atskleidėme,” – aiškina Seimo narys.
Komisijos darbo metu buvo iškelti klausimai dėl VSD darbuotojų atrankos, operatyvinės veiklos kontrolės, informacijos rinkimo apie politikus ir žurnalistus teisėtumo. Taip pat buvo nagrinėjami pranešėjo V. Kaikario teiginiai apie galimą neteisėtą sekimą ir informacijos rinkimą.
Žvalgybos kontrolės stiprinimo būtinybė
V. Bakas atkreipia dėmesį, kad po komisijos darbo buvo inicijuoti teisės aktų pakeitimai, siekiant stiprinti žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę.
„Lietuva turi nuolat tobulinti žvalgybos kontrolės mechanizmus. Demokratinėje valstybėje turi būti užtikrinta, kad žvalgybos tarnybos veiktų griežtai pagal įstatymus ir būtų atskaitingos,” – pabrėžia jis.
Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse valstybėse, žvalgybos tarnybų kontrolė yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis balanso tarp nacionalinio saugumo interesų ir demokratinių vertybių užtikrinimo.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Nerijus Maliukevičius anksčiau yra pažymėjęs, kad „žvalgybos tarnybų veiklos skaidrumas ir kontrolė yra būtina demokratijos sąlyga, tačiau kartu reikia užtikrinti, kad kontrolės mechanizmai netrukdytų efektyviai žvalgybos veiklai”.
Tarp slaptumo ir skaidrumo: demokratijos išbandymas
Bakas mano, kad šie atskleisti faktai turėtų būti toliau nagrinėjami ir vertinami, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę valstybės institucijose. Jis taip pat pažymi, kad komisijos darbas buvo svarbus žingsnis stiprinant demokratiją ir teisinę valstybę Lietuvoje.
Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje, kai Lietuva susiduria su didėjančiomis hibridinėmis grėsmėmis, ypač svarbu užtikrinti, kad žvalgybos tarnybos veiktų efektyviai, tačiau neperžengdamos teisės ribų. Komisijos iškelti klausimai verčia nuolat peržiūrėti ir tobulinti institucijų veiklos kontrolės mechanizmus.
„Saugumo tarnybų darbo specifika reikalauja slaptumo, tačiau demokratija reikalauja atskaitomybės. Šis balansas yra nuolatinis iššūkis, kurį turime priimti kaip brandžios demokratijos požymį,” – apibendrindamas pabrėžia V. Bakas, primindamas, kad institucijų tobulėjimas prasideda nuo drąsos pripažinti problemas ir ryžto jas spręsti.