Baltarusijos grasinimai: nauja įtampos banga Baltijos regione
Pastaruoju metu iš Baltarusijos sklinda nauji grasinimai, kurie kelia nerimą Lietuvai ir kitoms kaimyninėms šalims. Šie grasinimai susiję su politine įtampa regione, kurią dar labiau paaštrina Baltarusijos ir Rusijos glaudūs ryšiai. Baltarusijos valdžia dažnai naudoja grasinimus kaip politinį įrankį, siekdama daryti spaudimą kaimyninėms valstybėms ir tarptautinei bendruomenei.
Geopolitinė įtampa pasienyje
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra ypač jautri tokiems grasinimams dėl savo geografinės padėties ir istorinių ryšių su Baltarusija. Lietuvos valdžia nuolat stebi situaciją ir imasi priemonių, siekdama užtikrinti šalies saugumą. Tai apima tiek diplomatinius veiksmus, tiek bendradarbiavimą su NATO ir Europos Sąjunga.
Pastaraisiais mėnesiais Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ne kartą grasino uždaryti tranzito koridorius per Baltarusiją į Lietuvą ir kitas ES šalis. Šie grasinimai ypač reikšmingi, nes per Baltarusiją vyksta svarbi dalis prekių tranzito tarp Rytų ir Vakarų. 2022-2023 m. duomenimis, per Baltarusiją į Lietuvą ir toliau į Klaipėdos uostą buvo gabenama apie 30% tam tikrų prekių kategorijų, ypač trąšų ir medienos produktų.
Hibridinio karo elementai
Ekspertai teigia, kad Baltarusijos grasinimai gali būti susiję su vidaus problemomis šalyje, kurias valdžia bando nukreipti į išorę, siekdama sutelkti visuomenės dėmesį ir išlaikyti kontrolę. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tokie grasinimai gali būti dalis platesnės strategijos, kuria siekiama destabilizuoti regioną ir išbandyti Vakarų šalių atsparumą.
Nuo 2021 m. migracijos krizės, kai Baltarusija pradėjo organizuoti migrantų srautus prie Lietuvos ir Lenkijos sienų, šalis aktyviai naudoja hibridinio karo taktiką. Vien 2023 metais Lietuvos pasieniečiai užfiksavo daugiau nei 10 000 bandymų neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos pusės. Šiuo metu Lietuva yra investavusi virš 150 milijonų eurų į pasienio infrastruktūros stiprinimą, įskaitant fizinių barjerų statybą ir elektroninių stebėjimo sistemų diegimą.
Karinė dimensija
Baltarusijos ir Rusijos karinė integracija kelia papildomą susirūpinimą. 2023 m. birželį Rusija pradėjo dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje, o bendros karinės pratybos vyksta vis dažniau. Pastaruoju metu Baltarusija taip pat pradėjo telkti karines pajėgas netoli Lietuvos sienos, motyvuodama tai tariamomis „NATO provokacijomis”.
Lietuvos gynybos ministerijos duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu dislokuota apie 10 000 Rusijos karių, o Baltarusijos ginkluotosios pajėgos yra praktiškai integruotos į Rusijos karinę vadovavimo struktūrą. NATO atsakė stiprindama rytinį flangą – Lietuvoje dislokuota tarptautinė bataliono dydžio kovinė grupė, kuriai vadovauja Vokietija, o nuo 2023 m. Lietuvoje nuolat rotuojasi apie 4 000 NATO karių.
Lietuvos visuomenė raginama išlikti budri ir nepasiduoti provokacijoms, o valdžia toliau stiprina šalies gynybinius pajėgumus ir ieško būdų, kaip efektyviai reaguoti į galimas grėsmes. Bendradarbiavimas su sąjungininkais ir tarptautinėmis organizacijomis išlieka esminis veiksnys užtikrinant regiono stabilumą ir saugumą.
Tarp propagandos ir realių grėsmių: žvelgiant į ateitį
Vertinant Baltarusijos grasinimų rimtumą, svarbu atskirti propagandinę retoriką nuo realių veiksmų. Lukašenkos režimas, atsidūręs tarptautinėje izoliacijoje po 2020 m. rinkimų suklastojimo ir protestų numalšinimo, tapo dar labiau priklausomas nuo Kremliaus. Tai reiškia, kad Baltarusijos veiksmai vis dažniau atspindi Rusijos geopolitinius interesus.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau įrodė savo atsparumą hibridinėms grėsmėms, tačiau įtampa regione išliks ilgalaikė. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad svarbiausias elementas šioje situacijoje – išlaikyti vienybę tarp NATO ir ES šalių bei toliau investuoti į gynybos ir atsparumo stiprinimą. Tik taip galima užtikrinti, kad Baltarusijos grasinimai liktų tik žodžiais, o ne virstų realiais veiksmais, galinčiais destabilizuoti visą regioną.