Baltijos šalių ir JAV strateginė partnerystė: nauji horizontai
Praėjusį trečiadienį Vašingtone įvyko reikšmingas Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatijos vadovai – Gabrielius Landsbergis, Baiba Braže ir Margus Tsahkna – atvyko į JAV sostinę aptarti bendradarbiavimo stiprinimo ir regiono saugumo klausimų.
Susitikimo metu buvo pabrėžta transatlantinio ryšio svarba ir bendrų vertybių puoselėjimas. A. Blinkenas pakartojo JAV įsipareigojimą ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą ir pažymėjo, kad Baltijos šalys yra ypač svarbios sąjungininkės dabartiniame geopolitiniame kontekste.
Saugumo iššūkiai ir NATO stiprinimas
Ministrai išsamiai aptarė saugumo iššūkius, kylančius dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, ypač dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir didėjančios įtampos regione. Buvo pabrėžta būtinybė stiprinti NATO aljansą ir didinti gynybos pajėgumus.
Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis akcentavo, kad Baltijos šalys skiria daugiau nei 2% BVP gynybai, o Estija šiuo metu išleidžia net 3,2% – tai vienas aukščiausių rodiklių tarp visų NATO narių. Susitikime buvo aptartas ir NATO priešakinių pajėgų (eFP) stiprinimas regione bei oro gynybos sistemų modernizavimas.
Ekonominis bendradarbiavimas ir energetinis saugumas
Diskusijų metu daug dėmesio skirta ekonominiam bendradarbiavimui ir energetikos projektams. Baltijos šalys ir JAV sutarė plėsti bendradarbiavimą skaitmeninių technologijų, kibernetinio saugumo ir žaliosios energetikos srityse.
Ypatingas dėmesys skirtas energetinio saugumo klausimams. Nuo 2022 m. Baltijos šalys visiškai atsisakė rusiškų dujų importo ir ženkliai sumažino energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Klaipėdos SGD terminalas Lietuvoje, Paldiski terminalas Estijoje ir bendri vėjo energetikos projektai Baltijos jūroje buvo įvardinti kaip strategiškai svarbūs regiono energetiniam saugumui užtikrinti.
JAV valstybės sekretorius patvirtino, kad Amerika ir toliau rems Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės siekius, įskaitant ir „Rail Baltica” projekto įgyvendinimą, kuris sustiprins regiono transporto infrastruktūrą ir ekonominį potencialą.
Žvilgsnis į Ukrainą ir Baltarusiją
Ministrai taip pat aptarė paramos Ukrainai klausimus. Baltijos šalys, proporcingai savo dydžiui, yra tarp didžiausių Ukrainos rėmėjų pasaulyje. Vien Estija jau skyrė beveik 1,3% savo BVP karinei paramai Ukrainai.
Buvo aptarta ir situacija Baltarusijoje, kur A. Lukašenkos režimas toliau pažeidinėja žmogaus teises ir leidžia Rusijos pajėgoms naudotis šalies teritorija karinėms operacijoms prieš Ukrainą.
Rytdienos horizontai: stiprėjanti partnerystė
Susitikimas vyko draugiškoje atmosferoje, pabrėžiant tvirtą partnerystę tarp Baltijos šalių ir JAV. Kaip pažymėjo Latvijos užsienio reikalų ministrė B. Braže, „mūsų bendradarbiavimas niekada nebuvo toks glaudus ir vaisingas”.
Šis susitikimas dar kartą parodė, kad Baltijos šalys ir JAV ne tik dalinasi bendromis vertybėmis, bet ir turi aiškią viziją, kaip kartu spręsti sudėtingus saugumo iššūkius. Transatlantinis ryšys išlieka kertinis Baltijos regiono saugumo garantas, o abipusis įsipareigojimas stiprinti NATO ir plėtoti ekonominį bendradarbiavimą kuria tvirtą pagrindą ateities partnerystei. Kaip susitikimo pabaigoje pažymėjo A. Blinkenas, „Baltijos šalių ir JAV draugystė yra ne tik istorinė realybė, bet ir strateginė būtinybė šiuolaikiniame pasaulyje”.