Baltijos šalių parlamentarai vieningai stoja už Ukrainą
Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai šią savaitę priėmė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė tvirtą paramą Ukrainai. Šis žingsnis pabrėžia Baltijos valstybių solidarumą su Ukraina, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją ir iššūkius, su kuriais susiduria ši šalis.
Pareiškime akcentuojama, kad Baltijos šalys remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat ragina tarptautinę bendruomenę stiprinti paramą Ukrainai. Parlamentarai pabrėžė, kad būtina tęsti spaudimą Rusijai, siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą regione.
Istorinis kontekstas ir naujos iniciatyvos
Baltijos šalys nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. buvo tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų. Lietuva, Latvija ir Estija, turinčios skaudžią istorinę patirtį su Sovietų Sąjunga, puikiai supranta Ukrainos kovos už nepriklausomybę svarbą.
Naujajame pareiškime parlamentarai taip pat įsipareigojo:
- Skirti ne mažiau kaip 0,25% BVP karinei paramai Ukrainai
- Remti Ukrainos narystės NATO ir ES siekius
- Stiprinti kibernetinį bendradarbiavimą ir informacijos apsikeitimą
- Prisidėti prie Ukrainos atstatymo po karo
Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo: „Mūsų parama Ukrainai nėra tik moralinė pareiga – tai strateginė būtinybė užtikrinant mūsų pačių saugumą.”
Tarptautinė reakcija
Šis Baltijos šalių parlamentarų žingsnis sulaukė teigiamo įvertinimo iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris socialiniuose tinkluose padėkojo už „nepajudinamą paramą ir solidarumą”.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pasveikino šią iniciatyvą, pabrėždamas, kad Baltijos šalių patirtis ir ekspertizė yra ypač vertinga padedant Ukrainai atremti Rusijos agresiją.
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Maria Zacharova pareiškimą pavadino „dar vienu nedraugišku žingsniu”, kuris esą „kenkia regioniniam stabilumui”.
Žvelgiant į ateitį: nuo žodžių prie veiksmų
Baltijos šalių ir Ukrainos bendradarbiavimas neapsiriboja vien politiniais pareiškimais. Pastaraisiais mėnesiais matome konkrečius veiksmus – nuo karinės įrangos tiekimo iki humanitarinės pagalbos ir ekspertų konsultacijų įvairiose srityse.
Estija neseniai paskelbė apie naują 20 milijonų eurų vertės karinės pagalbos paketą, Latvija aktyviai dalyvauja Ukrainos karių mokymo programose, o Lietuva įsteigė specialų fondą Ukrainos energetikos infrastruktūrai atstatyti.
Šis pareiškimas yra dar vienas žingsnis stiprinant Baltijos šalių ir Ukrainos bendradarbiavimą bei pabrėžiant jų bendrą siekį užtikrinti saugumą ir stabilumą Europoje. Istorija ne kartą įrodė, kad mažų valstybių solidarumas gali tapti galinga jėga prieš agresorius – šiandien Baltijos šalys ir Ukraina rašo naują šios istorijos skyrių, kurio pamoka aiški: laisvė nėra derybų objektas, o bendras ryžtas ginti demokratijos vertybes galiausiai nugali bet kokią tironiją.