Buvęs Seimo narys Bartoševičius vėl prašo leidimo išvykti iš Lietuvos
Kristijonas Bartoševičius, buvęs Seimo narys, vėl siekia gauti leidimą išvykti į užsienį. Jis pateikė prašymą teismui, prašydamas leisti jam išvykti iš Lietuvos. Bartoševičius šiuo metu yra teisiamas dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu ir smurtu prieš nepilnamečius. Anksčiau jam jau buvo suteiktas leidimas išvykti į užsienį, tačiau šį kartą teismas dar nepriėmė sprendimo dėl naujojo prašymo.
Bartoševičius teigia, kad jam būtina išvykti dėl asmeninių priežasčių, tačiau prokuratūra prieštarauja, teigdama, kad tai gali trukdyti teismo procesui. Prokurorai mano, kad Bartoševičius gali bandyti išvengti teisingumo, jei jam bus leista išvykti. Teismas artimiausiu metu turėtų priimti sprendimą dėl šio prašymo.
Ši byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes Bartoševičius buvo žinomas politikas, o kaltinimai yra labai rimti. Jo advokatai tvirtina, kad jis yra nekaltas ir kad teismo procesas turėtų vykti be išankstinių nuostatų. Vis dėlto, visuomenės nuomonė šiuo klausimu yra labai susiskaldžiusi.
Ankstesni teismo sprendimai
Verta paminėti, kad tai jau trečiasis Bartoševičiaus prašymas išvykti iš šalies nuo bylos pradžios. Pirmasis prašymas buvo patenkintas 2022 m. gruodį, kai teismas leido jam išvykti į Briuselį dalyvauti tarptautinėje konferencijoje. Antrasis prašymas buvo atmestas 2023 m. vasarį, kai jis norėjo vykti į Lenkiją dėl, kaip teigė, šeimyninių aplinkybių.
Teisėja Giedrė Čepulienė, nagrinėjusi ankstesnius prašymus, yra pabrėžusi, kad „kiekvienas prašymas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir galimą riziką teismo procesui”. Tačiau prokuroras Marius Jankauskas spaudos konferencijoje pareiškė, kad „nuolatiniai prašymai išvykti kelia pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo ketinimų”.
Bylos aplinkybės ir visuomenės reakcija
Bartoševičiaus byla prasidėjo 2021 m. pabaigoje, kai trys nepilnamečiai pateikė pareiškimus dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir smurto. Kaltinamasis tuo metu ėjo svarbias pareigas Seimo Švietimo ir mokslo komitete, o anksčiau buvo žinomas kaip aktyvus jaunimo politikos veikėjas.
Socialiniuose tinkluose formuojasi dvi priešingos stovyklos. Vieni teigia, kad Bartoševičius tapo politinio susidorojimo auka, kiti reikalauja griežtesnių kardomųjų priemonių. Peticijų portale „Peticija.lt” surinkta per 15 000 parašų, reikalaujančių, kad teismas neleistų kaltinamajam išvykti iš šalies iki bylos pabaigos.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė savo komentare pabrėžė: „Tokio pobūdžio bylose svarbiausia yra nukentėjusiųjų interesai ir jų apsauga. Bet kokie sprendimai turi būti priimami pirmiausia atsižvelgiant į vaikų gerovę.”
Tarp teisingumo ir asmens laisvių
Bartoševičiaus byla iškelia fundamentalų klausimą apie pusiausvyrą tarp nekaltumo prezumpcijos ir visuomenės saugumo. Nors teisiškai jis dar nėra pripažintas kaltu, kaltinimai yra itin sunkūs, o jų pobūdis kelia pagrįstą susirūpinimą.
Teisininkai pastebi, kad Lietuvos teismų praktika tokiais atvejais nėra vienoda. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Remigijus Merkevičius teigia: „Kardomųjų priemonių taikymas visada yra individualus, tačiau bylose, susijusiose su nepilnamečiais, teismai paprastai taiko griežtesnius standartus.”
Bartoševičiaus byla tapo savotišku lakmuso popierėliu, rodančiu, kaip visuomenė ir teisinė sistema reaguoja į kaltinimus aukšto rango politikams. Nepriklausomai nuo to, koks bus teismo sprendimas dėl išvykimo, ši byla jau dabar keičia visuomenės požiūrį į valdžios atstovų atskaitomybę ir aukų teisių apsaugą. Galbūt svarbiausia pamoka, kurią jau dabar galime išmokti – net ir sudėtingiausiose bylose turime išsaugoti pagarbą teisinei valstybei, kartu nepamirštant, kad už kiekvienos bylos slypi realūs žmonių likimai.