Buvęs Seimo narys Bartoševičius vėl bando gauti leidimą išvykti iš šalies
Kristijonas Bartoševičius, buvęs Seimo narys, vėl siekia gauti leidimą išvykti į užsienį. Jis pateikė prašymą teismui, kad būtų leista išvykti iš Lietuvos. Šis prašymas susijęs su jo asmeniniais reikalais, tačiau detalesnė informacija apie kelionės tikslą ar trukmę nėra pateikiama.
Bartoševičius anksčiau jau buvo pateikęs panašų prašymą, tačiau teismas jį atmetė. Šį kartą jis tikisi, kad teismas bus palankesnis ir leis jam išvykti. Jo advokatas teigia, kad nėra jokios grėsmės, jog Bartoševičius bandytų išvengti teisingumo, ir kad jis ketina grįžti į Lietuvą.
Buvęs politikas šiuo metu yra įsivėlęs į teisminius procesus, tačiau detalių apie bylos eigą ar kaltinimus nėra pateikiama. Teismas dar turi priimti sprendimą dėl naujojo prašymo, o Bartoševičius laukia, ar jam bus suteikta galimybė išvykti į užsienį.
Teisminės peripetijos
Kaip žinoma, Bartoševičius 2022 metų rudenį buvo sulaikytas dėl įtarimų korupcija ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Jam buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos. Tyrimo metu buvo surinkta medžiaga, susijusi su galimai neteisėta įtaka viešiesiems pirkimams ir ES lėšų paskirstymui.
Bartoševičius, kuris Seime atstovavo Liberalų sąjūdžiui, po sulaikymo buvo priverstas atsisakyti savo mandato. Jis tapo pirmuoju tokio rango politiku, kuriam taikyta ši procedūra nuo 2016 metų kadencijos pradžios.
Šių metų pradžioje jis jau bandė gauti leidimą išvykti į Briuselį, kur, anot jo atstovų, turėjo vykti susitikimas su potencialiais verslo partneriais. Tuomet teismas nusprendė, kad kelionė nėra būtina ir gali būti atidėta iki tyrimo pabaigos.
Teisinė situacija
Lietuvos baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad asmeniui, kuriam taikomas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, išvykimas iš šalies galimas tik gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo leidimą. Tokie leidimai paprastai suteikiami tik esant svarbioms priežastims – rimtoms sveikatos problemoms, artimųjų laidotuvėms ar kitiems neatidėliotiniems atvejams.
Teisininkai pastebi, kad pastaraisiais metais teismai tapo griežtesni vertindami tokius prašymus, ypač politikų korupcijos bylose. „Teismai vertina ne tik pabėgimo riziką, bet ir visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema,” – teigia teisės ekspertas Vytautas Mizaras.
Tarp politikos ir teisingumo
Bartoševičiaus byla – ne vienintelė, sukėlusi rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Per pastaruosius penkerius metus mažiausiai šeši aukšto rango politikai susidūrė su rimtais teisiniais kaltinimais. Tai rodo, kad teisėsaugos institucijos vis aktyviau tiria galimus pažeidimus politinėje sferoje.
Tuo pat metu kritikai pastebi, kad tokios bylos dažnai užsitęsia, o tai kelia klausimų dėl teisingumo operatyvumo. Vidutinė korupcijos bylų trukmė Lietuvoje siekia 2-3 metus, o kai kurios bylos tęsiasi ir ilgiau.
Bartoševičiaus advokatas Gintaras Černiauskas neseniai viešai pareiškė, kad jo klientas jaučiasi tapęs „politinio žaidimo auka” ir kad tyrimas tęsiasi nepagrįstai ilgai. „Mano klientas nori tęsti savo gyvenimą ir profesinę veiklą, kol vyksta tyrimas,” – teigė advokatas.
Kelias pirmyn: tarp teisės ribojimų ir žmogaus laisvių
Bartoševičiaus atvejis atspindi platesnę dilemą tarp įtariamojo teisių ir visuomenės saugumo interesų. Nors nekaltumo prezumpcija išlieka kertiniu teisės principu, kardomosios priemonės neretai tampa rimtu iššūkiu asmenims, kurių bylos tęsiasi metų metus.
Teisinės sistemos efektyvumas ir politikų atskaitomybė išlieka aktualūs klausimai Lietuvos visuomenei. Kol Bartoševičius laukia teismo sprendimo dėl galimybės išvykti, jo byla primena, kad balansas tarp teisingumo vykdymo ir žmogaus teisių apsaugos išlieka trapus ir nuolat kvestionuojamas. Nepaisant to, kokį sprendimą priims teismas, ši byla jau tapo dar vienu svarbiu precedentu, formuojančiu Lietuvos teisinę praktiką ir visuomenės požiūrį į politikų atsakomybę.