Seimo narys Bartoševičius vėl prašo teismo leidimo išvykti į užsienį
Seimo narys Kristijonas Bartoševičius vėl siekia gauti leidimą išvykti į užsienį. Jis pateikė prašymą teismui, kad būtų leista išvykti iš Lietuvos. Bartoševičius anksčiau buvo įsivėlęs į skandalą dėl galimo netinkamo elgesio, todėl jo kelionės buvo apribotos. Šiuo metu teismas svarsto jo prašymą ir sprendimas dar nėra priimtas.
Bartoševičius teigia, kad kelionė yra būtina dėl asmeninių priežasčių, tačiau detalių apie kelionės tikslą ar trukmę nepateikia. Teismas turės įvertinti, ar jo išvykimas netrukdys vykstančiam tyrimui ir ar nėra pavojaus, kad jis gali bandyti išvengti atsakomybės. Šis prašymas sulaukė visuomenės dėmesio, nes Bartoševičius yra žinomas politikas, o jo veiksmai dažnai sulaukia žiniasklaidos dėmesio.
Ankstesni skandalai ir ribojimai
Prisiminkime, kad K. Bartoševičius pirmą kartą atsidūrė teisėsaugos akiratyje 2022 m. gruodį, kai buvo pradėtas tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Politikas buvo įtariamas padėjęs savo artimam verslo partneriui laimėti valstybinį konkursą, kurio vertė siekė beveik 1,2 mln. eurų.
Po šio skandalo Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasarį pritaikė Bartoševičiui kardomąją priemonę – draudimą išvykti iš Lietuvos be teismo leidimo. Nors politikas jau du kartus bandė šį draudimą panaikinti, teismas jo prašymus atmetė, motyvuodamas tuo, kad įtariamasis gali bandyti paveikti liudininkus arba slėptis nuo teisėsaugos.
Dabartinis prašymas ir jo aplinkybės
Naujausias Bartoševičiaus prašymas pateiktas praėjus vos dviem mėnesiams po ankstesnio atmetimo. Šį kartą politikas teigia, kad jam būtina išvykti į Briuselį dalyvauti Europos Parlamento komiteto posėdyje, kur bus svarstomi Lietuvai svarbūs energetikos klausimai.
Neoficialiais duomenimis, Bartoševičius taip pat planavo aplankyti savo dukrą, kuri studijuoja Belgijoje. Šią informaciją patvirtino šaltinis, artimas politiko šeimai, tačiau oficialiame prašyme teismui ši aplinkybė neminima.
Prokuroras Tomas Kručkauskas, kuruojantis Bartoševičiaus bylą, žurnalistams nurodė, kad prokuratūra prieštarauja leidimo išdavimui, nes tyrimas įžengė į lemiamą etapą ir politiko išvykimas šiuo metu galėtų pakenkti įrodymų rinkimui.
Tarp įstatymo ir politinės realybės
Bartoševičiaus atvejis atskleidžia sudėtingą pusiausvyrą tarp įtariamųjų teisių ir teisingumo vykdymo. Nors kiekvienas pilietis turi teisę į judėjimo laisvę, teisėsaugos institucijos privalo užtikrinti, kad įtariamieji neišvengtų atsakomybės.
Politiko kolegos Seime išsiskirsto į dvi stovyklas. Vieni, kaip frakcijos kolega Marius Jankauskas, palaiko Bartoševičių, teigdami, kad „politinė veikla negali būti paralyžiuota dėl neįrodytų kaltinimų„. Kiti, pavyzdžiui, opozicijos atstovė Rasa Petrauskienė, pabrėžia, kad „įstatymas vienodai galioja visiems, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų„.
Teisiniai ekspertai primena, kad pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, draudimas išvykti iš šalies yra švelni kardomoji priemonė, tačiau ji gali būti taikoma ilgą laiką, jei yra pagrįstų įtarimų dėl galimo nusikaltimo. Teisininkas Gintaras Švedas paaiškina: „Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar nėra mažiau varžančių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekti tą patį tikslą„.
Kai politika susiduria su teisingumu
Bartoševičiaus byla tampa savotišku lakmuso popierėliu Lietuvos teisinei sistemai. Ar politinis statusas turėtų suteikti privilegijų? Ar įtariamojo teisės gali būti ribojamos neribotą laiką be galutinio teismo sprendimo?
Šis atvejis primena, kad demokratinėje valstybėje niekas negali būti aukščiau įstatymo, net ir išrinkti tautos atstovai. Tuo pačiu metu būtina užtikrinti, kad teisingumo siekis nepažeistų pagrindinių žmogaus teisių.
Kol teismas svarsto Bartoševičiaus prašymą, visuomenė ir politinis elitas laukia sprendimo, kuris neišvengiamai taps precedentu ateities byloms. Nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis verdiktas, ši istorija jau tapo ryškiu politinės atsakomybės ir teisinės valstybės principų išbandymu šiuolaikinėje Lietuvoje.