Lietuvoje šią žiemą sniego trūkumas tampa vis labiau pastebimas reiškinys, ir tai yra dalis platesnės tendencijos, kurią stebi klimatologai visame pasaulyje. Besikeičiantis klimatas ir globalinis atšilimas daro įtaką ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui kitų šalių, ypač šiauriniame pusrutulyje, kur žiemos tradiciškai būdavo snieguotos.
Šiltesnės žiemos, kai sniego danga susidaro rečiau ir trumpesniam laikui, kelia rimtų iššūkių žemės ūkiui. Sniegas veikia kaip natūralus izoliatorius, apsaugantis dirvožemį ir augalus nuo ekstremalių šalčių. Be sniego, augalai gali būti labiau pažeidžiami šalčio, o tai gali lemti mažesnį derlių ir didesnes nuostolių rizikas ūkininkams. Be to, sniego trūkumas gali turėti įtakos vandens atsargoms, nes pavasarį tirpstantis sniegas paprastai papildo upes ir ežerus, o tai yra svarbu tiek ekosistemoms, tiek žmonių vandens tiekimui.
Besniegės žiemos taip pat turi didelę įtaką žiemos sporto šakoms ir turizmui. Slidinėjimo kurortai, kurie tradiciškai pritraukdavo daug turistų, dabar susiduria su iššūkiais dėl natūralaus sniego trūkumo. Tai reiškia, kad reikia daugiau investuoti į dirbtinio sniego gamybą, kas yra brangu ir gali turėti papildomą poveikį aplinkai dėl energijos sąnaudų. Dėl to gali padidėti slidinėjimo paslaugų kainos, o turistų srautai gali sumažėti, nes žmonės ieško alternatyvių pramogų ar kelionių krypčių.
Klimato kaitos ekspertai teigia, kad šie pokyčiai yra susiję su globaliniu atšilimu, kurį lemia žmogaus veikla, tokia kaip iškastinio kuro deginimas ir miškų kirtimas. Vidutinė temperatūra kyla, o tai lemia švelnesnes žiemas ir dažnesnius ekstremalius orų reiškinius. Nors kai kurie žmonės gali džiaugtis šiltesniu oru, ilgalaikės pasekmės gali būti neigiamos, įskaitant ekosistemų disbalansą, biologinės įvairovės praradimą ir didesnę ekstremalių orų reiškinių riziką.
Vis dėlto, nors besniegės žiemos tampa vis dažnesnės, tai nereiškia, kad sniegas visiškai išnyks. Gali būti, kad ateityje sniego bus mažiau, tačiau jis vis tiek pasirodys tam tikrais laikotarpiais. Svarbu stebėti šiuos pokyčius ir prisitaikyti prie jų, siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir ekonomikai. Tai gali apimti investicijas į tvarią žemės ūkio praktiką, vandens išteklių valdymą ir atsinaujinančios energijos šaltinius, siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį ir prisidėti prie globalių pastangų stabdyti atšilimą.