Boileris ties 55 °C: kodėl sumažinus temperatūrą sutaupyti galima, bet legionelių rizika išliekaAsociatyvi nuotrauka „Boileris ties 55 °C: kodėl sumažinus temperatūrą sutaupyti galima, bet legionelių rizika išlieka“ (Doğan Alpaslan Demir / Pexels)

Vandens boilerio temperatūros mažinimas iki 55 °C gali atrodyti paprastas būdas sutaupyti elektros, tačiau vien dėl mažesnės sąskaitos tokio nustatymo rinktis neverta. Autorius, kuris savo boilerio nelaiko ties 70 laipsnių, išsiaiškino, kad nuo vandens temperatūros priklauso ne tik elektros sąnaudos, bet ir sveikata.

Pradėjęs ieškoti, kur namuose dingsta elektra, pirmiausia įtarė šaldytuvą, skalbimo mašiną ir elektrinę orkaitę. Apie boilerį beveik negalvojo: jis tyliai kabo vonioje, o karštas vanduo visada yra. Vėliau suprato, kad boileris elektrą naudoja ne tik tada, kai prausiamasi. Talpykloje vanduo pamažu vėsta, todėl prietaisas vis įsijungia ir jį pašildo.

Vieną vakarą pažvelgęs į nustatymą pamatė beveik 70 laipsnių. Kadangi prausiantis vis tiek atsukamas ir šaltas čiaupas, nusprendė temperatūrą sumažinti. Nustatė 55 laipsnius ir kasdien didelio skirtumo nepajuto: vandens dušui pakako, indus išplauti taip pat nebuvo sunku.

Džiaugtis paprastu taupymo būdu netrukus nustojo, nes pasidomėjęs plačiau sužinojo vieną svarbią taisyklę, apie kurią anksčiau nebuvo girdėjęs.

Kodėl verta svarstyti, ar 70 laipsnių tikrai reikia

Logika iš pradžių buvo paprasta: kam laikyti beveik verdantį vandenį, jei jo tokio niekada nenaudoji? Duše norisi maloniai šilto vandens, o ne tokio karšto, nuo kurio reikia atitraukti ranką.

Be to, kuo didesnis skirtumas tarp vandens boilerio viduje ir aplinkos temperatūros, tuo daugiau šilumos ilgainiui prarandama per talpyklos sieneles. Net gerai izoliuotas boileris nėra visiškai sandarus šilumos atžvilgiu.

Sumažinus temperatūrą, šie nuostoliai gali sumažėti. Vis dėlto nuo 70 nusileidus iki 55 laipsnių elektros sąskaita automatiškai nesumažės penktadaliu. Prausiantis sunaudojamas tam tikras kiekis šilto vandens, o jam pašildyti vis tiek reikia energijos.

Didžiausią skirtumą lemia mažesni šilumos nuostoliai, vandens naudojimo įpročiai ir paties boilerio efektyvumas. Todėl tikslų sutaupymą galima pamatyti tik stebint elektros suvartojimą, o ne vien temperatūros rodmenis.

Valydamas vonios įrangą autorius pastebėjo ir dar vieną dalyką: kuo vanduo karštesnis, tuo palankesnės sąlygos tam tikroms kalkių nuosėdoms susidaryti. Jei vanduo kietas, jų gali ilgainiui susikaupti ir boilerio viduje. Taigi vandens neperkaitinti naudinga ir dėl prietaiso priežiūros.

Ar 55 laipsnių vanduo saugus?

Čia planas ir pasikeitė. Reikia skirti du dalykus: kokios temperatūros vandens reikia duše ir kokios temperatūros jis laikomas boilerio talpykloje.

Vandens sistemose gali daugintis legionelės – bakterijos, sukeliančios pavojingą kvėpavimo takų infekciją. Joms palankus šiltas, užsistovėjęs vanduo. Todėl specialistai pataria užtikrinti pakankamai aukštą karšto vandens temperatūrą, o ne vadovautis vien tuo, ar vandens pakanka patogiai nusiprausti.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja karštą vandenį talpyklose laikyti aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje. Lietuvoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat pabrėžia, kad karštas vanduo čiaupuose turi būti ne žemesnės kaip 50 °C temperatūros. Šios rekomendacijos galioja ir tiems gyventojams, kurie vandenį ruošia individualiuose boileriuose.

Todėl autorius suprato, kad paprastą vandens kaupimo boilerį nuolat laikyti ties 55 laipsniais vien dėl mažesnių sąskaitų nėra gera mintis. Tokios temperatūros vandens kasdieniams poreikiams pakanka, bet saugiai vandens sistemos priežiūrai vien to neužtenka.

Dabar jis vadovaujasi boilerio gamintojo nurodymais ir saugios vandens temperatūros rekomendacijomis. Jei įrenginys turi automatinę apsaugos nuo legionelių programą, svarbu žinoti, kaip ji veikia ir ar tinkamai nustatyta. Retkarčiais savavališkai pakelti temperatūrą nebūtinai pakanka, kad būtų apsaugota visa sistema.

Kokie įpročiai padeda sutaupyti iš tikrųjų?

Vien sukiojant temperatūros reguliatorių stebuklų nebus. Reikia pažiūrėti, kaip namuose apskritai naudojamas karštas vanduo.

Pirmiausia autorius pradėjo trumpiau stovėti po dušu. Anksčiau kartais tiesiog leisdavo vandeniui bėgti, kol galvodavo apie dienos darbus. Kuo trumpiau teka karštas vanduo, tuo mažiau jo reikia ir pašildyti.

Taip pat patikrino dušo galvutę. Ekonomiškesnė galvutė gali sumažinti vandens srautą neprarandant komforto, todėl sunaudojama mažiau vandens ir jam pašildyti reikalingos energijos.

Dėmesį atkreipė ir į čiaupus. Vienas vonioje kartais lašėdavo, bet anksčiau į tai numodavo ranka: atrodė, ką reiškia tie keli lašai. Tačiau nesandarus karšto vandens čiaupas reiškia, kad šildytuvas turi nuolat papildyti prarastą šiltą vandenį.

Galiausiai pradėjo domėtis paties boilerio būkle. Jeigu vanduo kietas, pagal gamintojo rekomendacijas svarbu tikrinti kalkių nuosėdas, kaitinimo elementą ir apsauginį anodą, jei toks įrengtas. Priežiūros darbus, kuriems reikia ardyti elektrinį prietaisą, geriau patikėti specialistui.

Tai atrodė kur kas protingesnis taupymo būdas nei temperatūros mažinimas iki ribos, kuri gali kelti papildomą riziką.

Kaip taupyti nerizikuojant?

Anksčiau autorius manė, kad boileris turi tik du nustatymus: kuo karščiau, tuo patogiau, kuo vėsiau, tuo pigiau. Dabar supranta, kad viskas šiek tiek sudėtingiau.

70 laipsnių temperatūra ne kiekvienam boileriui būtina nuolat, tačiau tai nereiškia, kad 55 laipsniai tinka visoms vandens šildymo sistemoms. Saugus nustatymas priklauso nuo įrenginio konstrukcijos, naudojimo sąlygų ir gamintojo numatytos apsaugos nuo bakterijų.

Aukštesnės temperatūros vanduo gali nuplikyti, todėl jei namuose yra mažų vaikų ar vyresnio amžiaus žmonių, verta pasirūpinti tinkamu temperatūros reguliavimu vandens naudojimo vietose. Tam gali būti naudojami termostatiniai maišymo vožtuvai: jie leidžia talpykloje palaikyti saugai reikalingą temperatūrą, o iš čiaupo tiekti ne tokį karštą vandenį.

Šiandien autoriui svarbiausia, kad boileris veiktų saugiai, o elektra nebūtų naudojama be reikalo. Todėl jis nebevaikosi kuo mažesnio skaičiaus ekrane, o stebi, kiek karšto vandens iš tikrųjų sunaudojama, prižiūri įrenginį ir stengiasi neprarasti šilumos ten, kur to galima išvengti.

Jeigu ir jūsų boileris nustatytas ties 70 laipsnių, verta pasidomėti, ar tokia temperatūra tikrai būtina. Tačiau prieš ją mažindami iki 55 °C patikrinkite gamintojo rekomendacijas ir legioneliozės prevencijos reikalavimus. Sutaupyti kelis eurus malonu, bet neverta to daryti rizikuojant savo ar šeimos sveikata.

Parašykite komentarą