Vienodos sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams: būtinybė ar dvigubų standartų vengimas?
Lietuvos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis išreiškė paramą siūlymui suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Jis teigia, kad šis žingsnis yra būtinas siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į šių šalių piliečius, atsižvelgiant į jų vyriausybių veiksmus. Žemaitaitis pabrėžė, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija kelia grėsmę regiono saugumui, todėl sankcijos turėtų būti taikomos vienodai. Jis taip pat pažymėjo, kad šis sprendimas padėtų išvengti dvigubų standartų ir sustiprintų Lietuvos poziciją tarptautinėje arenoje. Seimo narys ragina kolegas palaikyti šį siūlymą ir imtis veiksmų, kurie padėtų apsaugoti Lietuvos interesus.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d., Baltarusija aktyviai remia Kremliaus agresiją. Aliaksandro Lukašenkos režimas ne tik leido Rusijos kariuomenei naudotis Baltarusijos teritorija kaip placdarmu puolimui, bet ir teikė logistinę bei karinę paramą.
Nepaisant to, sankcijų režimas šių dviejų šalių piliečiams Lietuvoje iki šiol buvo nevienodas. Rusijos piliečiams taikomi griežtesni apribojimai nei baltarusiams, nors, kaip teigia R. Žemaitaitis, „Minskas ir Maskva šiandien veikia kaip vientisa karinė-politinė sąjunga”.
Pagal dabartines taisykles, Rusijos piliečiams taikomi griežtesni vizų išdavimo apribojimai, o Baltarusijos piliečiams vis dar galioja tam tikros išimtys, ypač humanitariniais pagrindais.
Žemaitaičio argumentai ir politinė pozicija
Remigijus Žemaitaitis, kuris atstovauja „Nemuno aušros” frakcijai Seime, savo poziciją grindžia ne tik saugumo argumentais, bet ir teisingumo principu. „Negalime taikyti skirtingų standartų dviem režimams, kurie veikia išvien prieš Ukrainą ir kelia grėsmę visam regionui,” – teigė jis neseniai vykusiame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje.
Žemaitaitis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Baltarusijos teritorijoje yra dislokuotos Rusijos branduolinės galvutės, o Baltarusijos kariuomenė faktiškai integruota į Rusijos karinę struktūrą. „Tai nėra du atskiri režimai – tai vienas agresorius su dviem veidais,” – pabrėžė politikas.
Oponentų pozicija
Ne visi Seimo nariai pritaria tokiam požiūriui. Kai kurie politikai, ypač iš liberalių frakcijų, teigia, kad reikėtų išlaikyti diferencijuotą požiūrį į Baltarusijos piliečius, atsižvelgiant į tai, kad dalis jų yra režimo oponentai ir politiniai pabėgėliai.
Užsienio reikalų ministerijos atstovai taip pat pabrėžia, kad sankcijų politika turi būti koordinuojama ES lygmeniu, o vienašališki Lietuvos sprendimai gali sukelti diplomatinių komplikacijų.
Tarptautinis kontekstas
Šis klausimas tampa ypač aktualus atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. pabaigoje Baltarusija pradėjo stiprinti karinį bendradarbiavimą su Rusija, o Lukašenka ne kartą viešai pareiškė paramą Rusijos veiksmams Ukrainoje.
Europos Sąjunga jau yra įvedusi 11 sankcijų paketų Rusijai ir 6 paketus Baltarusijai, tačiau kai kurios ES šalys, tokios kaip Lenkija ir Baltijos valstybės, ragina imtis dar griežtesnių priemonių.
Saugumas pirmiausia: kodėl tai svarbu Lietuvai
Lietuva, turinti sieną su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, yra ypač jautri saugumo klausimams. Pastaraisiais metais stebimas hibridinių grėsmių augimas – nuo migrantų krizės, kurią 2021 m. organizavo Baltarusijos režimas, iki kibernetinių atakų prieš Lietuvos institucijas.
Žemaitaičio siūlomas sankcijų suvienodinimas galėtų tapti dar vienu instrumentu Lietuvos saugumo arsenale. Tačiau kartu kyla klausimas, ar tai nepaveiks nekaltos Baltarusijos opozicijos, kuri dažnai randa prieglobstį Lietuvoje.
Ką toliau?
Artimiausiu metu šis klausimas bus svarstomas Seimo plenariniame posėdyje. Jei siūlymui bus pritarta, Užsienio reikalų ministerija turės parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimus.
Remigijus Žemaitaitis jau dabar aktyviai ieško paramos tarp kolegų ir tikisi, kad siūlymas sulauks pakankamo palaikymo. „Tai ne politinis, o saugumo klausimas, kuris turėtų vienyti visas partijas,” – teigia jis.
Tarp kūjo ir priekalo: kai principai susiduria su realybe
Diskusija dėl sankcijų suvienodinimo atspindi platesnę dilemą, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjunga – kaip efektyviai reaguoti į agresiją, nepakenkiant paprastiems žmonėms. Žemaitaičio siūlomas požiūris yra principingas ir nuoseklus, tačiau kartu kelia sudėtingų klausimų apie tai, kur brėžiame ribą tarp režimų ir jų piliečių. Nepaisant to, dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai Baltarusija ir Rusija veikia kaip vientisas agresorius, vienodas požiūris į abiejų šalių piliečius atrodo ne tik logiškas, bet ir būtinas žingsnis siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą. Galbūt atėjo laikas pripažinti, kad skirtingų standartų taikymas nebeatitinka realios situacijos ir tik sukuria papildomas spragas, kuriomis gali pasinaudoti nedraugiškos valstybės.